REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
69
Būsimi studentai (nuotr. Fotodiena.lt)

Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristatė institucinį Lietuvos universitetų reitingą. Vertinant universitetus, tradiciškai remtasi tais pačiais, kaip ir ankstesniais metais, vertinimo kriterijais bei svoriais, nes tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms pamatyti pokyčius, tiek garantuoja reitingavimo patikimumą.

69

Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristatė institucinį Lietuvos universitetų reitingą. Vertinant universitetus, tradiciškai remtasi tais pačiais, kaip ir ankstesniais metais, vertinimo kriterijais bei svoriais, nes tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms pamatyti pokyčius, tiek garantuoja reitingavimo patikimumą.

REKLAMA

Universitetų reitingas

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 68,27 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 59,91 taško (pernai jis 2-3 vieta dalijosi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu);

3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,1 taško (pernai jis buvo kiek žemiau: 4-5 vieta dalijosi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,12 taško;

2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 34,29 taško;

3. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 32,94 taško.

Tiesa, minimalių pokyčių vis dėlto buvo, nes tai lėmė studijų kokybės vertinimo pokyčiai – nebeįtraukėme studijų programų vertinimo ir daugiau svorio teikėme studijų krypčių, kurį žurnalas “Reitingai” atliko gruodžio mėnesį, reikšmei.

REKLAMA
REKLAMA

Lyginant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam akademiniam darbuotojui ir pan.

REKLAMA

Iš viso universitetai buvo vertinti, pagal 56 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į 7 stambius kriterijus: I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris; II. Esamas ir ateities akademinis personalas - 8 taškų svoris; III. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 20 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 15 taškų svoris; V. Studentai ir studijos - 18 taškų svoris; VI. Studijų ir mokslo aplinka - 4 taškų svoris; VII. Studentų nuomonė - 10 taškų svoris.

Moksliškiausias, kaip rodo mokslo veiklos 2015 m. bei 2016 m. duomenys, - Vilniaus universitetas. O kukliausi mokslo rezultatai – privačių universitetų. Stipriausias akademinis personalas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, privačiuose ISM ir LCC tarptautiniame universitete.

REKLAMA
REKLAMA

Darbo rinkoje paklausiausi Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir ISM alumnai.

Tarptautiškiausi universitetai tiek pernai, tiek šiemet: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei privatūs ISM, Europos humanitarinis universitetas ir LCC tarptautinis universitetas. Gabiausi gimnazistai pernai dažniausiai rinkosi Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus dailės akademiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labiausiai studijomis, dėstymu ir mokslo bazės gerove patenkinti Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, LCC tarptautinio universiteto, ISM bei Balstogės universiteto filialo studentai.

Tiesa, akivaizdu, kad iš esmės visų universitetų studentai yra nepatenkinti akademiniu (ne)sąžiningumu, plagijatu ir „copy paste“ kultūra, pastebima aukštosiose mokyklose. Už šiuos pokriterijus daugelio universitetų studentai sociologams sakė, kad savo universitetui rašytų tik apie 3 balus dešimtbalėje sistemoje.

Kaip pastebi tyrimų bendrovės „Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius, „lyginant universitetus ir kolegijas pastebimas įdomus niuansas: universitetų absolventų žiniomis ir gebėjimais nepatenkintų darbdavių yra ženkliai didesnis procentas nei kolegijų.

Atsakymas veikiausiai susijęs su alumnų praktiniu paruošimu. Kolegijų absolventų praktinis paruošimas yra kiek geresnis nei universitetų. Tai tiesiogiai siejasi su kolegijų deklaruojama misija“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų