Jungtinė Tautos perspėjo, kad būtina imtis drastiškų veiksmų, kad būtų pasiekti uždaviniai, numatyti 2015 metų Paryžiaus klimato sutartyje.
„Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje 2016 metais didėjo rekordiškai sparčiai“ ir išaugo iki 403,3 CO2 molekulių milijone oro molekulių (ppm), pažymėjo Pasaulinė meteorologijos organizacija.
Kitame tyrime teigiama, kad taršos problema sukelia daugiau mirčių Didžiojoje Britanijoje, nei beveik visoje vakarų Europoje. Taip pat matyti, kad Jungtinės Karalystės gyventojų mirčių skaičius dėl taršos yra didesnis, nei manyta.
Šie duomenys gauti iš du metus trukusio projekto, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 tarptautinių mokslininkų. Juo paaiškėjo, kad oro kokybė pasaulyje pasiekia „krizės tašką” ir tai turi būti skubiai sprendžiama.
Miršta milijonai žmonių
Pasaulyje dėl oro taršos 2015 m. mirė devyni milijonai žmonių. Daugybė tokių mirčių nutinka besivystančiose šalyse, tačiau net ir turtingose šalyse daugybė žmonių miršta dėl nešvaraus oro ar kitokios taršos.
Oro tarša iš transporto priemonių ir gamyklų yra blogiausia taršos forma, per metus nužudanti apie 6,5 mln. pasaulio gyventojų. Bet pavojus kyla ir dėl vandens. Mokslininkai nustatė, kad užterštas vanduo sukelia infekcines ligas.
Štai kaip atrodė Amerika, kol nebuvo reguliuojama tarša
(13 nuotr.) 
Be reguliavimo, daugiau įmonių ir gamintojų galės išmesti teršalus į vandenį ir orą.
Visų tipų šiukšlių buvo išmetamos už Niujorko ribų, kaip šis automobilis Breezy Pointe, į pietus nuo Jamaikos įlankos. EPA padėjo nustatyti taisykles, kaip miestas šalins šiukšles, kad išvengtų taršos Atlanto vandenyne.
Šiukšlės ir senos padangos Baltimorės vidiniame uoste 1973 metais. Šiuo metu EPA reglamentuoja atliekų šalinimą, įskaitant pakrančių vietoves. Per kelerius metus daug dėmesio buvo skirtas pavojingoms cheminėms medžiagoms šalinti.
EPA padeda reguliuoti tvarkymą ypač užterštose vietose. Šioje nuotraukoje matomi bokštai dvyniai už šiukšlių ir dulkių krūvos.
Šioje nuotraukoje 1972 m. gegužės mėnuo, Ohajo upėje dega barža. 1969 m. kilęs gaisras Cuyahogos upėje (13-asis kartas, kai upė užsidegė), tai buvo vienas įvykiš įkvėpęs įkurti EPA.
Tarša pramoniniuose miestuose, tokiuose kaip Klivlendas, Ohajas, buvo ypač sunki
Dešimtojo dešimtmečio akmens anglies kasybos bendrovės taip pat teršė žymiai daugiau.
Oro tarša, galinti sukelti kvėpavimo takų ligas ir kitas sveikatos problemas, buvo daug mažiau reglamentuojama prieš įkuriant EPA. EPA nustatė, kad švaraus oro aktas, kuris reglamentuoja taršą pramonės šakose, užkirto kelią daugiau kaip 160 tūkst ankstyvų
Šioje nuotraukoje, Atlas Chemical Company esanti Teksase, skleidžia dūmus per visą ganyklą. Vietos ūkininkas papasakojo fotografui, kad suodžiai ir chemikalai pražudė kelias jo karves.
Nuotraukoje 1973 m. Niujorke, Jamaikos įlankoje, paliktas apleistas automobilis. Sąvartynai ir automobilių gelbėjimo aikštelės patenka į EPA reglamentus, tačiau neleistinas šiukšlinimas vis dar pastebimas.
Steubenvilio, Ohajo valstijos gyventoja, Mary Workman šioje nuotraukoje laiko vandenį iš savo šulinio, kurio gerti jau negalima. Ji pateikė ieškinį prieš akmens anglių įmonę, apkaltinusi ją vandens užteršimu. Šiuo metu EPA naudoja švaraus vandens aktą, ku
1970 m. Gamyklos degindavo išmestus automobilių akumuliatorius, išleisdamos teršalus į orą. Dabartiniuose reglamentuose nustatyta, kad akumuliatoriai turi būti perdirbami nepakenkiant aplinkai, tačiau kai kurie yra eksportuojami.
Čia matomas smogas, kuris dengia Džordžo Vašingtono tiltą Niujorke, tai buvo didelė problema.
Pasak mokslininkų, dauguma taršos aukų visame pasaulyje miršta dėl neužkrečiamų ligų, tokių kaip širdies ligos, insultas, plaučių vėžys ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Tačiau kiti vis dar miršta nuo užteršto vandens, perduodančio kitas mirtinas ligas, o tai sukelia 1,8 mln. mirčių.
Daugelis su tarša susijusių ligų ištinka žmones sparčiai besivystančiose šalyse, kurių gyventojai patiria pastatų statybas, o nauji automobiliai daro žalą aplinkai. Labiausiai nukentėjusiose šalyse, įskaitant Indiją, Pakistaną, Kiniją, Bangladešą, Madagaskarą ir Keniją, ketvirtadalį visų mirčių sukėlė tarša.
Tarp Vakarų Europos šalių tik Belgija yra prastesnėje padėtyje nei Jungtinė Karalystė pagal taršos sukeltų mirčių skaičių. Apie 8,39 proc. mirčių Jungtinėje Karalystėje kilo dėl taršos, kuri yra kur kas blogesnė nei kitų šalių, tokių kaip JAV, kur mirė daugiau kaip 155 tūkst. žmonių, kas yra 5,74 proc.
