„Lenkija 1953 metų rugpjūtį priėmė teisiškai įpareigojantį sprendimą ... atsisakyti tolesnių reparacijų reikalavimų“, – pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, pridurdamas, kad, Berlyno nuomone, „šis klausimas išspręstas ir teisiniu, ir politiniu požiūriu“.
Vokietija pripažįsta savo atsakomybę už Antrąjį pasaulinį karą, sakė S.Seibertas, tačiau pabrėžė, kad ji jau yra „išmokėjusi pakankamas bendras reparacijas už karo nuostolius“ Lenkijai.
1953 metais Lenkijos komunistinė valdžia pasirašė susitarimą, kuriuo atsisakė pretenzijų Vokietijai. Tačiau dabartinė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė tvirtina, kad tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, ir abejoja jo teisėtumu.
Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo) ketvirtadienį pareiškė mananti, kad jos šalis turi teisę pareikalauti iš Vokietijos kompensacijos už Antrąjį pasaulinį karą.
„Lenkijos vyriausybės pozicija dėl reparacijų bus oficialiai pareikšta priėmus politinį sprendimą“, – premjerė sakė komerciniam radijui „RMF FM“.
„Mano nuomone, Lenkija turi teisę į tai ir Lenkijos valstybė turi teisę jos prašyti, – kalbėjo B.Szydlo. – Mes pasirengę pradėti šią procedūrą.“
Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai anksčiau sakė, kad kompensacijos dydis galėtų būti trilijonas dolerių (835 mlrd. eurų).
Per nacių okupaciją 1939-1945 metais buvo nužudyta 6 mln. Lenkijos piliečių, tarp jų – maždaug 3 mln. žydų kilmės. Šalies sostinė Varšuva buvo praktiškai nušluota nuo žemės paviršiaus.
