Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ užsakymu atlikta penkių didžiausių šalies miestų gyventojų apklausa parodė, kad nuosavą butą jie vidutiniškai vertina 7,1 balo iš 10. Geriausiai, išskiriant konkrečius buto ir daugiabučio namo vertinimo aspektus, didmiesčių gyventojai vertina savo buto išplanavimą ir šalia jų daugiabučio esančią infrastruktūrą, prasčiausiai – daugiabučio fasado išvaizdą ir erdvę automobiliams statyti.
„Šalies gyventojų pasitenkinimą savo butais galima pavadinti vidutiniškai pozityviu. Rezultatą be jokios abejonės labiausiai formavo tai, kad didesnė dalis šalyje esančių daugiabučių iškilę mažiausiai prieš kelis dešimtmečius ir jau neatitinka šių dienų poreikių. Todėl visiškai nenuostabu, kad, apklausos duomenimis, didesnioji dalis gyventojų (59 proc.) jau galvoja apie būsto keitimą artimiausioje ateityje, o pagrindiniai jų reikalavimai labai konkretūs – didesnis plotas ir geresnės eksploatacijos ypatybės“, – sako „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.
Daugiau pasitenkinimo teiktų erdvesnis būstas
Tyrimas parodė, didmiesčių gyventojai labiausiai patenkinti šalia daugiabučių esančia infrastruktūra (8,34 balo) ir savo buto išplanavimu (7,18 balo). Maždaug 6,8 balo jie įvertino tokias savo butų ypatybes kaip šilumos izoliacija ir vidaus apdailos kokybė, kiek mažesnį įvertinimą (6,3 balo) gyventojai skyrė garso izoliacijai savo butuose.
Tuo metu vidutiniškai prasčiau negu 6 balais vertinama daugiabučių laiptinių būklė, daugiabučio fasadas ir estetinis jo vaizdas, erdvė šalia daugiabučio automobiliams statyti.
„Gyventojai vidutiniškai šiek tiek palankiau vertina savo butų vidaus erdves, kurias, galima suprasti, jie patys sutvarko pagal poreikius. Tuo metu daugiausiai problemų kelia tokie bendro naudojimo dalykai kaip nudėvėtos laiptinės, estetinę išvaizdą praradę daugiabučių fasadai, parkavimo vietų trūkumas. Toks vertinimas, mūsų nuomone, iš esmės susijęs labiau su senos statybos daugiabučiais, o šiuolaikiniuose projektuose į gyvenimo kokybę jau žiūrima ne tik kaip į erdvę konkrečiame bute, o labiau kaip į visumą, kurią didele dalimi formuoja ir kokybiškas aplinkos įrengimas ir priežiūra“, – teigia M. Umbrasas.
Daugiau kaip pusė apklausos respondentų nurodė, kad jų pasitenkinimas savo būstu išaugtų dėl atsiradusios galimybės individualiai reguliuoti šildymą, o 48 proc. norėtų, kad jų būstas būtų didesnio ploto, 39 proc. pageidautų mažesnių eksploatacinių išlaidų.
Apie būsto keitimą galvoja 2 iš 3 gyventojų
Net 59 proc. apklaustų gyventojų teigia galvojantys apie savo buto keitimą per ateinančius 3-5 metus. Maždaug trečdalis (35 proc.) gyventojų kaip pagrindinę priežastį pakeisti dabartinį būstą įvardija didesnio ploto poreikį. Kas penktas apklaustasis (21 proc.) sako, kad būstas yra pasenęs ir jo būklė nebetenkina.
„Pagrindinis motyvas galvoti apie kito buto įsigijimą – noras gyventi erdvesniame, patogesniame būste. Šį lūkestį stiprina palyginti gera šalies ekonominė padėtis, augantis darbo užmokestis ir gerėjančios šalies gyventojų galimybės įsigyti kitą būstą. Jei pažiūrėtumėme į „Eurostato“ pateikiamus duomenis, tai pagal gyvenamąjį plotą Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Vienam lietuviui šiandien tenka vidutiniškai 1,5 kambario būsto, kai ES vidurkis sudaro 1,7 kambario, o Vakarų Europos šalyse šis santykinis rodiklis siekia ar nežymiai viršija 2 kambarius. Gerėjant pragyvenimo lygiui Lietuvoje, mūsų šalies gyventojai nori gyventi patogiau ir vytis europiečius“, – pastebi M. Umbrasas.
Pasak pardavimų vadovo, į naujos statybos daugiabučiame name esantį būstą nusprendę persikelti gyventojai tuo pačiu metu išsprendžia visus didžiausią nepasitenkinimą keliančius klausimus, susijusius su daugiabučio aplinka, jo išorės ir vidaus patalpų estetine išvaizda, kokybiška garso ir šilumos izoliacija.
Nuosavas būstas – kaip statuso rodiklis
Anot M. Umbraso apklausos rezultatai atskleidžia, kad nuosavo būsto turėjimas lietuviams yra ypač svarbus visose amžiaus kategorijose.
Maždaug 4 iš 10 respondentų nuosavą butą vertina kaip socialinio statuso rodiklį. Įdomu tai, kad tam didžiausią reikšmę teikia 18-25 m. amžiaus respondentų grupė – pagal tai, ar asmuo turį nuosavą būstą, jo socialinį statusą visuomenėje vertina 67 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Tuo metu mažiausiai reikšmės tam teikia 46-55 m. amžiaus gyventojai – pagal tai žmogaus socialinį statusą vertina tik 31 proc. šios grupės respondentų.
Svarbiausiu socialinio statuso rodikliu apklausti šalies gyventojai laiko įgytą išsilavinimą, prie reikšmę turinčių socialinio statuso požymių turi ir specialybė bei asmeniniai pomėgiai.
Šalies gyventojų apklausą „MG Valda“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu 5 didžiuosiuose šalies miestuose apklausta 500 respondentų, turinčių nuosavą butą.
