Tačiau jis pripažįsta, kad prezidentės vaidmuo dabar formuojant koalicijas yra pamirštamas.
„Įdomu, kad tai yra pamirštama. Mes dabar dėliojame tas koalicijas, kalbėdami apie lyderius, pamiršdami, ko prezidentūra nori“, - LRT laidai „Savaitė“ pareiškė M.Jastramskis.
Pasak jo, prezidentūros pozicija yra labai akivaizdi - nori visiškos valdžios kaitos, kad iš buvusios vyriausybės neliktų nė vienos partijos.
„Aš nemanau, kad prezidentūra turėtų imtis kažkokios galios, kad verstų kažką daryti ar sakytų, jūs taip darykite, nes tų svertų nėra taip jau ir daug. Mūsų vyriausybės sudarymo konstitucinė doktrina yra tokia, kad, jeigu valdančioji koalicija susidaro parlamente, prezidentas negali siūlyti kažkokio kito premjero. Formaliai galėtų, bet čia jau būtų toks precendentas, kad nemanau, jog prezidentė gali sau tai leisti“, - tvirtino M.Jastramskis.
Jis taip pat pripažino, kad prezidentūra galėtų imtis diplomatinių priemonių, matydama, kad nė viena partija neturi daugumos, suartinti tam tikrų partijų lyderius, kad dėl tos koalicijos būtų susitarta.
M.Jastramskis prognozuoja, kad prezidentūra norėtų, jog būsimoji valdančioji koalicija būtų sukonstruota iš trijų partijų.
„Aš manau, kad tokiu atveju galėtų. Tikriausiai, prezidentūra vis dėlto norėtų konstruoti koaliciją iš trijų partijų“, - paklaustas, ar diplomatiniame prezidentūros procese liberalams galėtų būti skirta vieta, sakė M.Jastramskis.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 21,70 proc. visų atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Minimaliai nuo jų atsilieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 21,53 proc. balsų. Trečia likusi Lietuvos socialdemokratų partija gavo 14,42 proc. rinkėjų balsų. Už opozicinį Liberalų sąjūdį balsavo 9,06 proc. rinkėjų, už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 5,48 proc. rinkėjų, už partiją „Tvarka ir teisingumas“ – 5,33 proc. rinkėjų.
