mažvydas jastramskis

Prezidentas Gitanas Nausėda į valstybės kontrolieriaus poziciją siūlo savo patarėją Ireną Segalovičienę. Šis veiksmas sulaukė įvairių reakcijų. Vieni nesureikšmina. Kiti įspėja apie pavojus demokratijai: kur paties G. Nausėdos kontrolė?  Kol kas spėjimai apie Lietuvos orbanizaciją, kuri galimai prasideda nuo Prezidentūros, yra tolokai nuo realybės.  Dangus pas mus negriūva – prezidentas neturi savo partijos, nerodo intencijos ir sunkiai galėtų užvaldyti teismus.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prorusiška politika jau kurį laiką atrodo, kad gali kelti grėsmę Europos Sąjungos (ES) sprendimų vieningumui. Serbija, siekdama išlaikyti balansą tarp Rytų ir Vakarų, sakosi, jog nori tapti ES nare. Tiek Vengrija, tiek Serbija praeitą savaitę pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą. Šį sprendimą ir abiejų valstybių pozicijas apžvelgė ekspertai.

Šiais metais JAV buvo užregistruotas pirmas per dešimtmetį mirties nuo tymų atvejis. Teksaso valstijoje mirė nuo šios virusinės infekcijos neskiepytas vaikas.  Per pastarąjį dešimtmetį JAV įvyko nemažai pokyčių. Vienas jų – didėjantis skaičius žmonių, kurie tiki skiepų pavojingumu. Mokslo tyrimai nerodo, kad skiepai sukeltų autizmą. Tačiau, dalis žmonių tuo kažkodėl tiki.  Anksčiau ši dalis būdavo maža.

Saugumo institucijos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Situacija negerėja. Tikėtina, kad per 3–5 metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigia, kad turėtume būti pasiruošę blogiausiam.  O štai premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Valstybės gynimo tarybos planai yra pakankami atliepti įvardintoms grėsmėms. Kartu jis siūlo negąsdinti žmonių.

Radikali dešinė Vokietijos ir Austrijos parlamentų rinkimuose pasirodė geriausiai nuo Antrojo pasaulinio karo. „Alternatyva Vokietijai“ užėmė antrąją vietą. Austrijos Laisvės partija – nemaišyti su mūsiškiais liberalais – finišavo pirma ir toliau didina populiarumą, kol austrų centristai bando megzti koaliciją be jos.  Geri radikalios dešinės rezultatai Europoje nėra naujiena. Ši partijų šeima pradėjo kilti dar nuo priešpaskutinio XX amžiaus dešimtmečio.

Donaldo Trumpo gerbėjai Lietuvoje mėgsta tokį argumentą – jis yra nenuspėjamas ir svarbu, ką daro, o ne ką šneka. Tačiau jau gana aišku, kad antra JAV prezidento kadencija yra gerokai labiau nuspėjama.  Jo administracija daro tą, ką ir žadėjo rinkimų kampanijos metu. Laikas nusiimti oranžinius akinius ir matyti realybę.  Trumpas buvo politinė ir tarptautinė mįslė 2016 metais. Dalis su juo sietų mūsų nuogąstavimų tada neišsipildė.

Prasidėjo Tėvynės sąjungos lyderio rinkimai. Anksčiau kalbėjome, kad du pagrindiniai kandidatai yra gana panašūs – esminis skirtumas yra jų požiūris į tos pačios lyties santuokas. Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo kita perskyra. Didelė partijos elito dalis susivienijo ties Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūra. Ją remia eurokomisaras Andrius Kubilius ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Pagalbos Ukrainai kritikai kartoja joje klestinčios korupcijos naratyvą, kad užsienio valstybių skiriamos lėšos yra naudojamos netinkamai. Toks vertinimas gali kilti iš nežinojimo, stereotipų, Kremliaus propagandos.  Bet jis nėra tikslus. Ukrainos skaidrumo rodikliai pastaraisiais metais nuolat gerėja. O bendra korupcijos situacija yra labai panaši į tai, kaip atrodė paskutinės į ES priimtos šalys jų stojimo derybų metu.

Donaldas Trumpas savo antrąją JAV prezidento kadenciją pradėjo skambiai. Jau pirmąją dieną jis pasirašė apie 200 įvairių dokumentų. Tarp jų – net 50 vykdomųjų įsakų federalinei valdžiai. Nors Trumpas ir pasiekė pirmos dienos rekordą, jis nėra pirmas, kuris aktyviai naudojasi šiais prezidento svertais.  O jie turi ir stiprybių, ir silpnybių.  Vykdomieji įsakai (angl. executive orders) priklauso specifinei JAV prezidento įrankių dėžei – vienašališkoms galioms.

Socialiniai tinklai tampa grėsme tiesai. Ne todėl, kad išplauna žmonių smegenis ir jose faktus pakeičia melu. Jų veikimas nėra chirurginis ir tiesioginis. Socialiniai tinklai veikiau išnaudoja žmogaus polinkį atmesti asmeniškai nepatogius faktus ir ieškoti įvykių versijų, kurios pataikauja mūsų įsitikinimams. Tai daryti dabar yra lengviau nei bet kada žmonijos istorijoje.

Beveik dešimtmetį Tėvynės sąjungai – didžiausiai Lietuvos partijai dešinėje – vadovavo Gabrielius Landsbergis.  Bet nuo vasario jie turės naują lyderį. Po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų Landsbergis atsistatydino. Be to, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė irgi atsisakė siekti pirmininko posto. Turime intrigą.  Įdomu tai, kad rinkimai yra atviri.

Kaip demokratiją skiriame nuo autoritarinio režimo? Esminis kriterijus yra laisvi ir sąžiningi rinkimai. Praėjusiais metais šį testą laikė daugybė valstybių – balsavo beveik apie pusę viso pasaulio gyventojų. Aišku, įsitvirtinusiose diktatūrose šis testas turi mažai prasmės – ten rinkimai yra fiktyvūs ir parodomuoju būdu legitimuoja valdžią.

Prezidentas Gitanas Nausėda rėžė be užuolankų – „Nemuno aušra“ gali nė nemėginti siūlyti partinių kandidatų į ministrus. Po šio pareiškimo tap oaišku, kad nei Seimo pirmininkas, nei vienos iš trijų partijos ministerijų vadovas nebus „aušrietis“. Visgi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis gali gauti kai ką kito ir tai neramina, teigia politologas Mažvydas Jastramskis.

Seimo rinkimuose jau aiškėja pirmosios partijos, kurios kaunasi dėl mandatų skaičiaus. Tačiau politologas ragina neskubėti daryti išvadų ir taip pat įvardija, kurios partijos, tikėtina, nepateks į Seimą.  Politologas Mažvydas Jastramskis lrt televizijai teigė, kad rinkėjų aktyvumo tendencijos šiemet, palyginti su ankstesniais rinkimais, yra panašios.  M. Jastramskis sako, kad, paaiškėjus pirmiesiems rezultatams, išryškėjo ir pagrindinis partijų paveikslas.

Rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatai sukėlė audrą – socialiniai tinklai tiesiog lūžta nuo reakcijų į Petro Gražulio patekimą į Briuselį. Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad nustebimas dėl W. Tomaszewskio ir P. Gražulio ir yra didžiausia EP rinkimų staigmena. Ekspertas paaiškina, kodėl šie Lietuvoje ne pačiu geriausiu žodžiu minimi politikai vis dėlto gavo mandatus į Briuselį.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad šų ir 2014 m. prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai yra neįtikėtinai panašūs. Kodėl? Primename, kad į antrą rinkimų turą pateko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors dauguma ekspertų šių metų rinkimus lygina su 2019-ųjų, kai į antrą turą irgi pateko G. Nausėda, su I. Šimonyte, anot M. Jastramskio, šie prezidento rinkimai yra stebėtinai panašūs į 2014-ųjų rinkimus dėl kelių priežasčių.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Naujuoju sostinės meru turėtų tapti konservatorių atstovas Valdas Benkunskas, prognozuoja politikos ekspertai Mažvydas Jastramskis ir Vytautas Bruveris. Anot jų, nors šis kandidatas yra mažiau žinomas už Artūrą Zuoką, būtent tai ir gali tapti didžiausiu jo pliusu. Jau sekmadienį bus renkami 34 savivaldybių merai – vyks antrasis rinkimų turas. Naktį arba ryte turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Vilniaus meru. Į kovą čia stoja buvęs sostinės meras A. Zuokas ir dabartinis vicemeras V. Benkunskas.

Sekmadienį per visą Lietuvą praūžė pirmasis savivaldybių rinkimų turas, kuris ne tik daugeliui miestų pristatė būsimus merus, tačiau parodė ir tautiečių požiūrį į tam tikras partijas. Koks jis ir ar bus bent nedidelė intriga Vilniuje, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Nauji kandidatai ir jų pažadai suvilioja ne visus rinkėjus. Nemaža dalis žmonių nekvaršina galvos ir renka vis tą patį merą. Pavyzdžiui, Pasvalio žmonės kito miesto vadovo beveik nėra matę. Ten 29 metus su pertraukomis mero kėdę šildo Gintautas Gegužinskas. Ilgamečių merų yra ir daugiau, tačiau kol vienuose rajonuose jie kone dievinami, kituose peikiami, o dėl jų perrinkimo nepatenkintieji kaltina pensininkus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nors daugeliui ekspertų ir vilniečių rinkimų į sostinės merus favoritai aiškūs, iššūkį jiems metantys lengvai pasiduoti neketina. Iš viso norinčiųjų – net 16. Tačiau politologai sako, kad norėti yra viena, o galėti – visai kas kita. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Iš likusių kandidatų į Vilniaus mero kėdę geriausius rezultatus politologai prognozuoja Lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui. „Esame kuklūs, bet jaučiame rinkėjų pasitikėjimą.

Savivaldos rinkimai artėja, o ryškiausi kandidatai jau vykdo rinkiminę kampaniją. Politologas įvertino, ar iš konservatorių partijos išmestas Mykolas Majauskas sujauks Tėvynės Sąjungos galimybes Vilniuje, taip pat ir tai, ar Kaune galima sulaukti politinės intrigos, vertinant tai, kad dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis vis dar nenutraukė verslo ryšių Rusijoje.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pašalintas bei iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų pasitraukęs parlamentaras Mykolas Majauskas planuoja dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose savarankišku kandidatu. Apie tai portalui tv3.lt patvirtino pats politikas.  „Nusprendžiau kandidatuoti į Vilniaus merus kaip savarankiškas ir nepriklausomas kandidatas. Turiu idėjų, energijos ir noriu visas jėgas skirti svarbiam tikslui.

Visuomenės nuomonės apklausose ant kulnų prezidentui Gitanui Nausėdai lipa advokatas Ignas Vėgėlė. Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad nenustebtų, jei nusprendęs kandidatuoti, šis patektų į antrą prezidento rinkimų etapą. Tačiau kas būtų pagrindiniai I. Vėgėlės rinkėjai? Apie tai politologas kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Naujausios apklausos rodo, kad du populiariausi kandidatai į prezidentus šiandien būtų Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė.

Visos didžiosios partijos paskelbė savo kandidatus į Vilniaus merus. Pamatę kandidatų pavardes politologai ir politikos apžvalgininkai liko nustebę, kad partijos nesukūrė realios ir tinkamos alternatyvos buvusiam sostinės merui Artūrui Zuokui. Tačiau politologas Mažvydas Jastramskis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išreiškė kitokią nuomonę ir susikirto su pačiu Artūru Zuoku.

Nors dabartinis Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis nepaskelbė, ar sieks trečiosios kadencijos, ekspertai neabejoja, kad jis būtų perrinktas dar kartą. Tam anot jų, nesutrukdytų ir reputacijos krizė, kurią šiuo metu išgyvena V. Matijošaitis. Ekspertai taip pat pastebi, kad iš dabartinio Kauno vadovo balsų nugnybti galėtų potencialus Laisvės partijos kandidatas Marius Matijošaitis.

Artėjant merų rinkimams tiek Vilnius, tiek Kaunas neriasi iš kailio, tačiau daugelį neramina klausimas, ar nepaisant Visvaldo Matijošaičio verslo sąsajų su Rusija, kauniečiai jį dar kartą nuspręs išrinkti meru. Kaunas jau netrukus atvers baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną, tačiau komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad tai nėra kertinis aspektas, galintis padėti V. Matijošaičiui užsitarnauti kauniečių širdis.

Artėjant merų rinkimams ryškėja nesibaigianti Kauno ir Vilniaus priešprieša. Pasirodžiusi informacija, kad dabartinis Vilniaus meras Remigijaus Šimašius Kalėdinei eglutei išleis ketvirtį milijono eurų sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą tiek tarp tautiečių, tiek tarp oponentų. Tuo metu Kaunas jau netrukus atvers baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną, kol Vilnius dar tik ardo savojo griaučius. Negana to, prie pastarųjų atsirado ir Kauno stadiono reklama.

Europarlamentaro Viktoro Uspaskicho sprendimas trauktis iš Darbo partijos pirmininko pareigų pakenks šiai politinei jėgai, labiausiai žinomai būtent dėl savo ligšiolinio lyderio, teigia BNS kalbinti politikos ekspertai. „Tai yra vieno žmogaus partija.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos strėlių Vyriausybei. Jis įtaria, kad vasarą  vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Ekspertai teigia nematantys jokios logikos būtent tokiam prezidento pareiškimui. „Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai.

Kelmėje sparčiai plintant koronavirusui, specialistai baiminasi didesnio protrūkio. Tačiau šį savaitgalį Kelmėje vyks miesto šventė. Savivaldybė prašo žmonių į šventę registruotis, laikinasis meras tikisi geriausio, o politologai įžvelgia valdžios rinkiminį triuką. Kelmės mieste dar praėjusią savaitę buvo nustatytas koronaviruso atvejis ligoninėje. Virusas jau pasiekė dvi miesto mokyklas, iš viso užsikrėtė per dešimt asmenų.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo atsisakyti agitacijos ribojimo per rinkimus, grįžti prie dviejų dienų išankstinio balsavimo, nebereikalauti popierinių dokumentų, o bet kokį rinkėjų papirkimą pripažinti šiurkščiu pažeidimu. Tokius įstatymų pakeitimus VRK siūlo savo veiklos ataskaitoje, įvertinusi trejų šiemet vykusių rinkimų – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – praktiką.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose didelis didmiesčių gyventojų aktyvumas gali būti palankus konservatorei Ingridai Šimonytei, sako BNS kalbinti politologai. „Įdomu, kaip atrodo Vilnius ir matau, kad Vilnius net aplenkė vidurkį, tai yra 60 procentų. Didmiesčiai ir ypač Vilnius, buvo labiau vis dėlto už I. Šimonytę – bent jau ką rodė sociologinės apklausos“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Sprendžiant nutarimo dėl referendumo klausimą Seimo salėje aidėjo kaltinimai populizmu, priedanga rinkiminei kampanijai ir nerimas dėl grėsmės demokratijai. Parlamentarai mažai diskutavo, kaip šis sprendimas gali pakeisti jų rinkimo tvarką ar kasdienį Seimo darbą. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o galimos žalos daugiau nei naudos.

Nors politologai šiųmečius savivaldos rinkimus vadina rinkimais be nugalėtojo, laimėtojais save laiko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nacionaliniuose reitinguose nežibanti partija pagal savivaldos rinkimų rezultatus pelnė trečią vietą. Tuo metu nuo LSDP atskilusių „socdarbiečių“ nežiba ne tik reitingai, bet ir pasiekimai rinkimuose.

Per savivaldos rinkimus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos patirtą fiasko partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas aiškina laiko ir lėšų trūkumu bei politinių oponentų trukdžiais. Nepaisant to, G. Kirkilas mano, kad tai buvo neblogas partijos debiutas. Nuo socialdemokratų atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija surinko 1,67 proc. balsų. Partija įsikūrė 2018 m. balandį po to, kai dalis Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvių atskilo.

Nors savivaldos rinkimuose Darbo partija pasirodė silpnai, partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tikisi sėkmės kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Darbo partija per šiuos rinkimus gavo 5,1 proc. balsų. Planuoja patekti į Seimą Nepaisant silpno partijos pasirodymo rinkimuose, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas mano, kad partijai pavyks sėkmingai pasirodyti 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija vis dar turi didelį rinkėjų palaikymą, tačiau teks stipriau pasidarbuoti didmiesčiuose, pažymi partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Be to, anot pirmininko, šie rinkimai parodo, kad socialdemokratai nei skilo, nei išsivaikščiojo, kaip teigė skeptikai. Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašus balsavo 13,26 proc. rinkėjų. Parama partijai krito, per 2015 m. rinkimus LSDP gavo 20 proc. balsų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savivaldos rinkimuose iškovotus mandatus laiko „kuklia“ pergale ir džiaugiasi, kad šįkart partijai pavyko įsitvirtinti mažesniuose miestuose ir tapti „žmonių partija“. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus iš partijų didžiausią pasitikėjimą užsitikrino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatoriai surinko 16,02 proc. balsų. Panašus rezultatas fiksuotas ir per praėjusius rinkimus – 15 proc. balsų.

Visai neseniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis užtikrintai kalbėjo, kad partijai pavyks laimėti visus trejus artėjančius rinkimus. Vis dėlto valstiečiai savivaldos rinkimuose liko ketvirti, bet partijos pirmininkas to nelaiko pralaimėjimu. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surinko 11,15 proc. balsų. Parama partijai išaugo – 2015 m. LVŽS surinko 7 proc. balsų.

Nesvarbu, rinkimai artėja ar iki jų liko pora metų, visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos atlieka rinkėjų apklausas apie jų numylėtinius politikoje, o žurnalistai kartu su politologais vis bando nuspėti rinkimų baigtį.

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

Parlamentaro Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija peržengtų į Seimą patekti reikalingų 5 proc. balsų barjerą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, rodo pirmadienį paskelbta portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenimis, spalį 5,4 proc. žmonių balsuotų už centristus. Statistiškai šis pokytis nėra reikšmingas, nes rugsėjo mėnesį už Lietuvos centro partiją pasisakė 3,9 proc. respondentų, o tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procentų.

Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus laimėjusio Gintauto Palucko lauks daug iššūkių, sako politologas Mažvydas Jastramskis. „G.Paluckui bus sunku, ypač po rinkimų, kuriuose pagrindinis sprendimų priėmėjų isteblišmentas buvo prieš jį“, - BNS šeštadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M.Jastramskis.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlieka populiariausia partija Lietuvoje - jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ją balsuotų 29 proc. šalies gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Perpus mažiau – 14 procentų respondentų – rinktųsi opozicinę Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, 9 procentai – Lietuvos socialdemokratų sąjungą. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 7 procentai respondentų.

Rengti atvirus partijos pirmininko ir kandidatų į kitus svarbius postus rinkimus nusprendę konservatoriai turės įvesti saugiklius, mano politologas Mažvydas Jastramskis. „Jie tikriausiai darys kažkokius saugiklius, kad bet kas nepribalsuotų. Jeigu taip paprastai leistų balsuoti, išeitų, kad visa Socialdemokratų partija, kuri turi daugiau narių nei yra pas konservatorius, galėtų išsirinkti pirmininką.