REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
81
G. Kirkilas (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Per savivaldos rinkimus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos patirtą fiasko partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas aiškina laiko ir lėšų trūkumu bei politinių oponentų trukdžiais. Nepaisant to, G. Kirkilas mano, kad tai buvo neblogas partijos debiutas.

81

Per savivaldos rinkimus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos patirtą fiasko partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas aiškina laiko ir lėšų trūkumu bei politinių oponentų trukdžiais. Nepaisant to, G. Kirkilas mano, kad tai buvo neblogas partijos debiutas.

REKLAMA

Nuo socialdemokratų atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija surinko 1,67 proc. balsų. Partija įsikūrė 2018 m. balandį po to, kai dalis Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvių atskilo.

„Neblogas debiutas“

Itin silpną partijos pasirodymą LSDDP Gediminas Kirkilas vadina neblogu debiutu, bet pažymi, kad rinkėjai vis labiau nebepasitiki partijomis.

„Akivaizdu, kad laimėjo rinkimus komitetai, kurie turi geresnes sąlygas rinkimuose. Galėčiau pasakyti, kad nepasitikėjimas partijomis yra didelis, auga toliau. Galėčiau pasakyti, kad šie rinkimai buvo antipartiniai, o mums tokiomis sąlygomis reikėjo debiutuoti. Kas dėl to kaltas galima ilgai ginčytis. Aišku, pirmiausiai kaltos pačios partijos“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Kirkilas.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat partijos pirmininkas mano, kad partijai pagalius į ratus kišo kitų partijų esą vykdoma propaganda bei lėšų ir laiko trūkumas.

„Debiuto visada norisi geresnio, bet prieš mus buvo nukreipta didžiulė propaganda. Ypač iš konservatorių. Greičiausiai todėl, kad mes išlaikome valdančiąją daugumą [Seime]. <...> Aišku, mums pritrūko laiko, resursų. Mes viena iš tų politinių partijų, kurie ėjo praktiškai be finansavimo“, – sakė G. Kirkilas.

REKLAMA

Niūri žinia valstiečiams

Šie rinkimai buvo tarsi trys egzaminai – demokratijai, partinei sistemai ir valdžiai, mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

„Visi tie egzaminai buvo išlaikyti patenkinamai. Kalbant apie partinę sistemą, matome lietuviškos partinės sistemos eroziją. Vienintelis priešnuodis tai erozija – stiprios partijos. Geriausiai šiuose rinkimuose pasirodė Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, partijos, turinčios gilias tradicijas Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Jastramskis.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pastebi docentas, nors Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai pavyko padidinti savo mandatų kraitį, tai, kad partija pagal palaikymą partijoms liko trečia, rodo, kad šios jėgos palaikymas mažėja.

„Jų 12 proc. gautų yra nedaug, tai rodo, kad realus partijos palaikymas mažėja. Toje Ramūno Karbauskio tezėje, kad jie laimės visus trejus rinkimus, nebėra tiesos. Vargu, ar jie išvis kažką laimės, prognozuojant į priekį“, – svarstė M. Jastramskis.

Be to, anot docento, pagal savivaldos rinkimų rezultatus galima prognozuoti, kaip partijos vėliau pasirodys Seimo rinkimuose. Taip pat šie rinkimai turės įtakos prezidento rinkimams matomumo atžvilgiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiek jos gauna balsų savivaldos rinkimuose, galima nuimti porą procentų balsų ir pamatysime, kiek jie gaus Seimo rinkimuose“, – pastebėjo M. Jastramskis.

Mažesnės tarybos

Savivaldybių tarybų rinkimuose varžosi per 13,6 tūkst. kandidatų, dėl merų postų – daugiau kaip 400 kandidatų. Šiuose rinkimuose dalyvauja net 87 visuomeniniai rinkimų komitetui. Palyginimui, praėjusiuose rinkimuose jų buvo 58.

Šiemet renkami 1502 tarybos nariai, įskaitant 60 būsimų merų. Savivaldybėse, kurios mero neišrinko per pirmąjį turą (nesurinko daugiau nei pusės rinkėjų balsų), kovo 17 d. vyks antrasis merų rinkimų turas.

Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus. Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų