Berniuko Roberto Hugo gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Jis gimė ne tik su teniso dydžio naviku tarp savo akių, bet ir deformuotomis kojomis, kurios vos tik jam gimus turėjo būti amputuotos.
Roberto motina buvo priblokšta ir patyrė didžiulį šoką. Ji atsisakė priimti tokį vaiką į savo namus.
Vis dėlto Roberto seserys nusprendė, kad jis turėtų tapti šeimos dalimi, nepaisant didžiulio motinos susirūpinimo dėl vaiko, kuriam bus būtini specialūs poreikiai ir gydymas.
Nors berniuko mama bijojo, kad vaikas patirs patyčias ir bus atstumtas dėl savo išvaizdos, visgi ji sutiko jį parsivežti namo.
Robertas turėjo ne vieną operaciją, kurios metu jam buvo pašalintas navikas bei įdėtas kojos protezas.
Paaugęs berniukas prasitarė, kad tikrai nekaltina mamos. Pasak jo, mama su juo visuomet buvo atvira ir dalindavosi su juo visomis dvejonėmis ir sunkumais.
Visgi, kaip pats Robertas sako, jo gyvenimas tarsi filmas, tačiau ne su liūdna, bet su laiminga pabaiga.
Jis teigia, kad niekada nepyko ant savo mamos dėl jos sprendimo jo atsisakyti, anaiptol, jis prasitarė, kad jo mama tikrai nuostabi ir rūpestinga.
Šiuo metu Robertas dirba žurnalistu, yra laimingai susituokęs ir turi dvi nuostabias dukras.
