Giedrius Karaliūnas važiuoju į darbą dviračiu iš Antakalnio sodų apie 13 kilometrų ir kaskart jam tai yra naujas nuostabus dienos nuotykis. ,,Dirbu prie kompiuterio pilną darbo dieną ir galiu pasakyti, kad važiuodamas ryte į darbą dviračiu ne tik nusiteikiu puikiai, bet ir tampu puikios fizinės būklės“, - sako jis.
Važiavimas dviračiu – laisvės pojūtis
Giedrius važiavimą dviračiu apibūdina kaip laisvės pojūtį ir tuo pačiu psichologinį pasitenkinimą, nes jis žino, jog nebus jokių kamščių ir kad gali laisvai planuoti, kada kur bus.
Štai Remigijus Žilionis dviratį renkasi taip pat dėl fizinio aktyvumo, taupumo bei laiko. Vaikinas džiaugiasi dėl savo šio sprendimo, tačiau prasitaria ir apie minusus.
Važiuodamas į darbą prisikvėpuoja smalkių
Remigijaus teigimu, jei reikia važiuoti platesnėmis gatvėmis, jaučia, kaip per plaučius filtruoja CO2, smalkes ir visas kitas kenksmingas medžiagas. Dar viena problema, jog ne visur yra vieta palikti dviratį, o jei ir yra, ne visada tinkama. ,,Tie žemi laikikliai, kur įstumiamas dviračio ratas yra netinkami. Esant vėjui, dviračio pastūmimui iš šono lankstomas ratlankis, laužomi ratlankio stipinai ir panašiai.
Žiemą visgi Remigijus renkasi vykti į darbą automobiliu arba viešuoju transportu.
Riedlentė – patogu ne mažiau nei dviratis
Riedlenčių mėgėjai sako, kad ši priemonė patogi ne mažiau nei dviratis. ,,Riedlente ir šiaip įdomu, gali palankstyti ir atvykus nereikia rūpintis, kur padėti, gali įsinešti į darbo vietą“ – sako Romas Ruzgys.
Paklaustas, kodėl renkasi tokį keliavimo į darbą būdą, vaikinas sako, jog taip pavyksta išvengti daug negatyvių emocijų, kurios užklumpa stovint kamštyje. Viešasis transportas jo netenkina, nes neatitinka kainos ir kokybės santykis.
