Milda Noreikaitė

Krizės krečiamoje Venesueloje, kur milijonai dažnai gyvena be elektros ir neturi nei maisto, nei vandens, gyvena apie 200 lietuvių. Panašus skaičius asmenų yra lietuvių kilmės. Tad mūsų šalies Vyriausybė sumanė jiems padėti persikraustyti į Lietuvą. Žadama, kad pirmieji 10 asmenų pagalbos sulauks jau šiais metais. Tam būtų skirta per šimtą tūkstančių eurų. Venesueloje vyrauja skurdas, badas ir politiniai nesutarimai.

Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 1-osios, mokytojai vėl daro žygius dėl atlyginimų. Dauguma jų neturi galimybės dirbti pilnu krūviu – etatą turi mažiau nei ketvirtadalis šalies mokytojų, todėl dažnas uždirba už mažiau nei vidutinį mokytojų atlyginimą – apie 800 eurų atskaičiavus mokesčius. Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Raminamuosius vaistus gyvenime bent kartą vartojo kas trečia moteris ir kas penktas vyras lietuvis. Apskritai suvartojame daugiausiai migdomųjų ir raminamųjų Šiaurės Europoje. Gydytojų teigimu, tokia statistika gąsdina, mat tai nėra nekaltos tabletės, o stiprią priklausomybę galintys sukelti preparatai. Vartojant juos gresia apsinuodijimai, įvairūs skausmai, itin sunki abstinencija. Pastebima ir dar viena problema: sukčiaujantys į vaistines šių preparatų ateina su padirbtais receptais.

Šimtai tūkstančių tonų plastiko teršia ne tik Žemę, bet ir mūsų organizmus. Mokslininkų skaičiavimais, per metus žmogus vidutiniškai suvalgo ir įkvepia iki 120 tūkst. mikroplastiko dalelių. Į mūsų kūną jis patenka per maistą, kosmetiką ar tiesiog per orą. Ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Ieva Vilkė, plaudama indus, stengias visiškai nenaudoti plastiko. Vietoj kempinės – medinis šepetėlis, taip pat ji renkasi kietąjį indų ploviklį, kurį perka be pakuotės.

Vilniaus miesto valdžia svarsto idėją sostinėje įrengti nudistų pliažą. Esą gautas jau ne vienas vilniečio laiškas su skundais, kad nudistai Lietuvos širdyje diskriminuojami. Mat iš devynių miesto pliažų – nė vienas nepritaikytas jiems. Taigi taryboje jau svarstoma, kuris iš paplūdimių būtų tam tinkamas. „Mūsų visuomenėj tai yra labai neįprastas dalykas ir jis sunkiai įgyvendinamas, net nežinau, kaip pasakyti“, – sako gatvėje pakalbintas žmogus. „Manau, kad taip, linksma būtų.

Palmių aliejaus gamyba per pastaruosius du dešimtmečius išaugo keturgubai. Per metus pasaulyje jo sunaudojama beveik 70 mln. tonų. Aliejaus plantacijos žemėje užima dešimtis milijonų hektarų, šios teritorijos iš miškų po truputį virsta palmių aliejaus pramonės plantacijomis. Iškirtus medžius, kirtimai vėliau deginami, kad greičiau būtų galima vėl pasodinti naujus. Taip į atmosferą išsiskiria daug teršalų, žūsta gyvūnai bei nyksta gyvybiškai žemei svarbios augalų rūšys.

Rugpjūtį vyksta vienas ryškiausių reginių danguje – Perseidų meteorų lietų. Tad jei to dar nepadarėte, artimiausiomis naktimis siūlome akis pakelti aukštyn. Mat tą padarius gali pavykti pastebėti net 80 sužibusių kometų dalelių per valandą. Kaip nepražiopsoti vadinamojo „žvaigždžių lietaus“ ir kuriose Lietuvos vietose šis dangaus lietus matysis ryškiausiai, netrukus ir sužinosite. Štai tokį meteorų lietų dangaus kūnų stebėtojams pavyko užfiktuoti dar šią savaitę Vokietijoje.

Europos Sąjungos tarybai priėmus naują direktyvą, jog nuo 2021 nebeliks vienkartinio plastiko gaminių, vieni prekybininkai ieško, kuo reikės pakeisti pakuotes, kiti kuria galimybes apsipirkti visai be pakuotės. Tokios parduotuvės atsiranda ir Lietuvoje. Štai viena jų Vilniaus centre – čia pirkėjai ateina su sava tara įsigyti ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei buitinių prekių. Vilnietė Simona renkasi prekes.

Su žmonių priklausomybe nuo telefono jau kovoja ir turizmo verslas. Pasaulio viešbučiai ir SPA centrai savo svečiams siūlo kuriam laikui palikti skaitmeninius prietaisus seIfuose, o už tai siūlo nemokamas nakvynes, įvairias procedūras ir ekskursijas. Tokių naujovių poilsiautojams daugėja ir Lietuvoje. Medicinos ir fizikos mokslininkai šias naujoves sveikina ir sako, kad retas suvokia, kokią žalą mums daro nuolatinis įnikimas į telefoną, planšetę ar kompiuterį.

Vilniečių butą užliejo lavoniena smirdantis vanduo. Viename iš Antakalnio mikrorajone esančių butų sprogo vandentiekio vamzdis. Tvarkyti avarijos į būstą įsilaužę gaisrininkai iškart aptiko smarvės priežastį – bute jau beveik pusmetį dūlėjo senjorės bei jos augintinių katinų lavonai. Tačiau ir išgabenus palaikus smarvė niekur nedingo. Kaimynai neviltyje – jiems nepadeda niekas.

Pasaulį sužavėjęs Lietuvoje filmuotas serialas „Černobylis“ vilniečių porą įkvėpė seną butą Fabijoniškėse prikelti naujam gyvenimui. Tiesa, ne remontuoti jį, o atkurti autentišką praeito amžiaus paskutinių dešimtmečių tarybinę dvasią ir kviesti turistus trumpalaikei nuomai. Serialo gerbėjai gali pagyventi tarsi filmavimo aikštelėje, pajusti tikrąją to laikmečio atmosferą, tarybinių laikų simbolikos apsuptyje.

Dėl ligos pamokas praleidusiems mokiniams nebereikės į mokyklą nešti tą pateisinančios gydytojo pažymos. Pirmą ligos dieną tėvai apie tai turės informuoti mokymo įstaigą. Švietimo įstaigų atstovai sako, kad tokia tvarka paskatins piktnaudžiavimą, tačiau sveikatos ir švietimo ministerijos teigia, kad užtikrins patikimą tvarką. Tiesa, dar nežino, kaip. Nepaisant to, nauja tvarka įsigalios jau nuo ateinančių mokslo metų šį rugsėjį.

Ar norėtumėte darbo užmokestį sužinoti jau iš skelbimo, siūlančio darbą? Tą lengvai gali pavykti pamatyti jau nuo šių metų rudens. Seime sėkmingai skinasi kelią siūlymas, kad kiekviename darbo skelbime privalomai būtų nurodoma būsima alga. Darbdaviai gresiančia naujove toli gražu nesidžiaugia ir sako, kad tai neteisinga. Profsąjungos aiškina, kad tokia naujovė – kone privaloma. Tiesa, ir jos pripažįsta, kad naujovė gali virstu absurdu.

30-ies ir daugiau karščiui iš Lietuvos nesitraukiant, medikai sako jau pastebintys tokio karščio žalą žmonių sveikatai. Vien Panevėžio apskrityje greitosios pagalbos medikai sulaukė dešimčių pagalbos skambučių gelbėti nuo kaitros kenčiančius vietinius. Tiesa, medikai neslepia sulaukiantys ir tokių pagalbos šauksmų, kai nežinia – ar pykti, ar juoktis išgirdus skundą. Pakalbinta vilnietė Aldona dėvi savo nertą kepuraitę, be kurios šiomis karštomis dienomis neišeina iš namų.

Sostinėje sporto klubuose pluša ne tik žmonės, bet ir keturkojai. Šunų trenerių teigimu, šiems gyvūnams reikia ne tik dresūros, bet ir fizinio lavinimo. Tada jie esą nugyvena ilgesnį ir geresnį gyvenimą be traumų. Įdomu pažiūrėti kaip keturkojai laksto bėgtakiu ir naudoja kitus treniruoklius. Vilnietė Kristina su savo Aliaskos malamutų veislės augintine Karma ateina į sporto klubą ir daro pratimus. Šeimininkės teigimu, šios veislės šunys – itin sudėtingo charakterio, jiems būtina dresūra.

Atėjus vasariškiems karščiams lietuviai pradeda deginimosi sezoną. Gydytojai primena, kad tai gali būti labai pavojinga. Mat išsiilgę saulės ir per ilgai užsibuvę atokaitoje galime gauti ne tik gražų įdegį, bet ir odos alergijas ar kitas ligas. Vilnietė Rasa su drauge Diana pradeda deginimosi sezoną. Moterys sako, kad pagaliau atėjus vasariškiems orams norisi rusvesnės odos. Tiesa, dabar jos tepasi kokosų aliejumi, saugosi, kad nenudegtų. „Aš tokia baltaodė, kad aš iš karto jaučiu.

Neatsinaujinanti energetika, iškastinio kuro deginimas, taršus transportas bei žemės ūkis, klimatologų teigimu, atneša gamtos krizę. Anot specialistų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai didėja taip sparčiai, kad jau kone po dešimtmečio bendrai klimatas pašiltės dviem laipsniais. O tai į pasaulį atneš vis daugiau sausrų, dar labiau sujauktus metų laikus, žiemas be sniego ir kitas aplinkosaugos problemas.

Lietuviams vis dar kelia siaubą čigonų kaimynystė. Kas antras lietuvis pasisako, kad nenorėtų gyventi šalia romų tautybės žmonių. Uždari išliekame ir pabėgėliams bei kitiems užsieniečiams. Vilnietė Božena buvo pakviesta į konferenciją papasakoti apie diskriminaciją, kurią patiria romai Lietuvoje. O papasakoti, moters teigimu, ji gali daug – esą rasinės patyčios Lietuvos čigonus kankina kone kasdien.

Kas mėnesį į Lietuvos ligonines patenka apie 100 vaikų iš globos namų ar po krizinių situacijų šeimose. Kartais vos kelerių metukų vaikams reikia nuolatinės priežiūros, tačiau ligoninės personalo pajėgų visiems skirti daug dėmesio nepakanka. Norėdami pagelbėti į tokias situacijas pakliuvusiems mažamečiams, neatlygintinai darbuojasi organizacijos „Niekieno vaikai“ savanoriai. Gydytojų teigimu, tokia pagalba – labai svarbi.

Populiarėja praktika, kada darbuotojus įmonių vadovai renkasi pagal veidą. Ir kalbame visai ne apie grožio standartus, bet apie bruožus, kurie galimai nusako charakterį. Anot fenotipologijos specialistų, žmogaus veidas daug byloja apie vidines savybes, gabumus ar potencialų elgesį stresinėse situacijose. Visgi psichologai tokias metodikas vertina skeptiškai, jomis pasikliauti nerekomenduoja.

Lietuviai suvartoja daugiausiai migdomųjų ar raminamųjų Šiaurės Europoje. Šiuos vaistus bent kartą vartojo kas penktas lietuvis. Gydytojai primena, kad visgi tai nėra nekaltos tabletės. Esą dėl netinkamo, per dažno jų vartojimo gali išsivystyti priklausomybė, gresia apsinuodijimai, sunki abstinencija, įvairūs skausmai, kurie iki tol nekamavo. Aštuoniolikmetė mergina Marija (vardas pavardė redakcijai žinomi) ramiai žingsniuoja taku. Tačiau vidinę ramybę kaip dabar jautė ne visada.

Į Teismo salę išgirsti nuosprendžio dėl Lietuvoje gyvenančio ekvadoriečio užpuolimo, skanduojant „Lietuva lietuviams“, eina Jaroslavas Malinovskis ir Ainoras Lukašavičius. Anksčiau teistam Jaroslavui skiriama galutinė vienų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją subendrinus su bausmėmis už anksčiau padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Prekybos centrai skųstis pirkėjų gausumu kažin ar gali, tačiau kasininkų ieško kone su žiburiu. Pasirodo, šiuo metu yra apie tūkstantį laisvų tokių darbo vietų. Naujus darbuotojus prekybos centrai bando vilioti įvairiais priedais – ir nemokamu maitinimu. Tačiau kai kurie kasininkai teigia, jog tokio alinančio darbo užmokestis visų pirma turėtų augti kone dvigubai. Viename Vilniaus didžiųjų prekybos centrų dirbanti kasininkė-pardavėja Irina konsultuoja pirkėjus.

Lietuvoje nuo trečiadienio vyksta greičio matavimo reidas ir pirmieji rezultatai jau kalba už save: vien iki trečiadienio pietų sučiupti keli šimtai prasižengusių vairuotojų. Lietuvos kelių policija įspėja, kad nemažėjantys pažeidimų ir žūčių dėl greičio viršijimo skaičiai vis dažniau įpareigoja imtis tokių priemonių. O štai kai kurie pagauti prasižengusieji įspėjimų ir baudų nebijo, sako, kad greitį kaip viršijo, taip ir viršys.

Vilniuje, prekybos centre „Iki“ pirkėja nufilmavo žiurkę. Vilnietė pasipiktinusi, kad šalia sveriamų riešutų ir daržovių grindimis prabėgo graužikas, kuris esą galėjo prisiliesti prie maisto. Parduotuvės atstovai teigia, kad į skundą operatyviai sureaguota, visais tokiais atvejais iškart papildomai patikrai kviečiamos kenkėjų kontrolės įmonės.

Gydytojai įspėja, kad po žiemos sveikatai reikia skirti daugiau dėmesio. Esą baigiantis šaltajam sezonui, vis mažiau naudingų medžiagų gauname iš pernykščių daržovių, trūkstant saulės, stinga vitamino D, tad kūnas šaukiasi sveikatinančių veiksmų. Alternatyviosios medicinos specialistai griebtis chemiškai išgautų papildų neskubina, pirmiau esą svarbu išvalyti organizmą ir papildyti jį kuo natūralesnėmis medžiagomis. Sveikatingumo mokytoja Ilona Ugintė gamina žaliąjį kokteilį.

Krūtinę ar kitas kūno linijas pas plastikos chirurgus pasidailinusiems gresia pavojus. Aplink silikoną susidariusiuose randuose aptinkama net vėžines ligas skatinančių ląstelių. Plastikos chirurgai sako, kad tokie atvejai – reti ir tiek pat pavojingi, kiek ir kitose medicinos srityse. Svajonė turėti tobulą krūtinę, ją pasididinus silikonu, gali baigtis baisiais vaizdais.

Depresija Lietuvoje serga kas dešimtas tautietis ir sergančiųjų šia liga, pasak psichologų, tik daugėja. Medikų teigimu, svarbu suvokti, kad tai – ne šiaip liūdesys, ir mokytis atpažinti ligą. Esą pradėjus ją laiku gydyti, tą padaryti daug lengviau. Sirgusieji šia liga pasakoja, kad net ir artimiausi šeimos nariai gali padėti tik iki tam tikros ribos. Dainininkas Vaidotas Valiukevičius dabar gatve žingsniuoja ramiai. Šiandien vyras sako, kad vėl jaučia norą gyventi ir pasitiki savimi.

Žuvų prigrūstus kruvinus akvariumus, iš kibirų traukiamas ir pardavinėjamas leisgyves žuvis teigia užfiksavusi organizacija „Tušti narvai“. Pažeidimai, gyvūnų teisių gynėjų teigimu, nufilmuoti sostinės „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvėse. „Aptikome, kad žuvys yra parduodamos tiesiog parduotuvėse iš kibirų su kruvinu vandeniu, parduodamos iš dėžių, to daryti negalima, jos turi būt parduodamos iš akvariumo.

Ar išdrįstumėte metų metus plaukus plauti tik vandeniu, be šampūno? Tokių drąsuolių, pasirodo, yra ne vienas. Ir jiems tai esą visai ne iššūkis ar eksperimentas, o įprotis. Nei muilo, nei šampūno galvai trinkti nenaudojantys gyventojai tiki, kad tokia higiena padeda išlaikyti sveiką galvos odą ir tankius plaukus. Mūsų žurnalistai domėjosi, ką mano apie tai dermatologai. Vilnietis Simonas plauna plaukus taip, kaip įpratęs. Tą jis daro tik po vandens srove.

Kas antras lietuvis įvardija, jog nuolat nusivilia dovanomis, kurias gauna. Nepageidaujami daiktai virsta dulkių surinkėjais, o vėliau sparčiai pildo sąvartynus. Psichologai ir ekologijos šąlininkai pastebi, kad dažna to priežastis – lietuviškas kuklumas pasakyti, ko nori. Jie skatina pradėti apie dovanas kalbėti atvirai, net sudarinėti viešai prieinamus, konkrečius pageidaujamų daiktų ar patirčių sąrašus. Vilnietės Renata ir Gitana rodo savo internetinę svetainę.

Gripo epidemija šalyje ir toliau plečiasi, tad TV3 žinios nusprendė paklausti patarimų tų, kurie šią žiemą nesusirgo jokiomis ligomis. Grūdinimosi aistruoliai dalijasi žiniomis ir patirtimi, kaip užsitikrinti sveiką žiemą. Vieni kasryt šoka į eketę, sportuoja lauke, kitiems pakanka ir šalto dušo vonioje ar natūralių gydomųjų žolelių. Medikai visgi pataria būti atsargiems ir grūdinantis nepersistengti. Sportiškai nusiteikusi kompanija Žaliųjų ežerų pakrantėje daro mankštą.

Pasaulio sąvartynus kasmet pasiekia milijonai tonų išmestų drabužių. Pasak aplinkosaugininkų, vien Lietuvoje surenkama dešimtys tūkstančių tonų tekstilės atliekų. Nesuyrančios medžiagos teršia aplinką lygiai taip, kaip bet kokia kita išmesta šiukšlė. Saikingo gyvenimo puoselėtojai teigia, kad labiausiai tokį vartotojiškumą skatina greitoji mada ir parduotuvės, drabužius siūlančios keisti pigiai ir dažnai – sulig kiekvienu pavasariu ar žiema.

Parduotuvėse šluojamos trispalvės ir kita patriotinė atributika. Po Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo kai kurie prekybininkai vis dar skaičiuoja net 6 kartus didesnį pelną nei ankstesniais metais. Labiausiai pardavimai esą šokteli kelios dienos prieš valstybines šventes. Na, o labiausiai pirkėjų dėmesį iš viso asortimento patraukia trispalvė. Vilnietis Andrius pasiima medžiaginę Lietuvos trispalvę ir nešasi ją į balkoną. Kabinti ją čia – tradicija vyro namuose per valstybines šventes.

Kas šeštas 15-metis Lietuvoje jau yra praradęs nekaltybę. Statistiką, bylojančią, kad nekaltybė 21 amžiuje vis rečiau laikoma vertybe, skelbia Sveikatos tyrimų institutas. Ginekologijos ir urologijos specialistai teigia, kad tokia ankstyva lytinio gyvenimo pradžia gali pakenkti sveikatai. O tie vienetai, kurie iki pilnametystės ar net vestuvių pasiryžę saugoti nekaltybę, tvirtina dėl šio savo pasirinkimo patiriantys visuomenės spaudimą.

Mokyklose daugės kūno kultūros pamokų. Tokį užmojį paskelbė švietimo ir sveikatos apsaugos ministerijos. Pasak ministro Aurelijos Verygos, vis daugėja nutukusių, diabetu ir kitomis ligomis sergančių mokinių. Tai esą lemia būtent nepakankamas fizinis moksleivių aktyvumas. Mokytoja Aušra pradeda vesti kūno kultūros pamoką šeštokams. Pasak jos, dvylikamečiai ir jaunesni mokiniai dar dažniausiai būna pakankamai fiziškai aktyvūs.

Alytaus rajono savivaldybė moksleiviams nusprendė finansuoti didžiąją dalį vairavimo kursų kainos. Meras sako, kad tokią dovaną vyresniųjų klasių moksleiviams parengė norėdami, kad jų rajono jaunuoliai turėtų galimybę tapti mobilūs vos sulaukę pilnametystės. Butrimonių miestelyje vienuoliktokai Aidas ir Augustinas su vairavimo instruktoriumi Juozu lipa į automobilį ir pradeda vairavimo pamoką.

Artinasi rekordiniai šalčiai šią žiemą. Jei pora artimiausių dienų tempetarūra svyruos tarp nulio ir maždaug -5, ketvirtadienį ir penktadienį termometro stulpelis vietomis nukris ir iki -17. Sinoptikų teigimu, jutiminė temperatūra gali būti ir gerokai žemesnė -20. Dar nespėjus ateiti tikram speigui medikai jau registruoja pirmąsias nuo šalčio galūnių netekusias aukas ir visiems pataria saugotis žvarbaus oro.

Jei dar tik renkatės, kur sutikti Naujuosius, galite likti be nieko. Restoranuose ar baruose vietų beveik nebeliko. Aiškėja, kad šiemet Naujųjų metų nakčiai lietuvaičiai pinigų negaili. Verslininkai džiaugiasi, kad tautiečiai per naujuosius nelinkę sėdėti namuose ir kartais tam pasiryžę išleisti sumą, prilygstančią minimaliam atlyginimui. Vilniuje įsikūrusio restorano vadovė Ieva ant stalo dėlioja šventėms išblizgintas taures.

Perkate savo mažyliams gražiausius ir, atrodytų, įdomiausius žaislus, tačiau jie stumia juos į šalį ir griebia paprastus raktus ar televizoriaus pultelį? Kodėl taip vyksta ir ko griebtis, pataria psichologai. 8 mėnesių Barboros rankose – mieliausi žaislai. Taip, tai distancinis pultelis ir kepimo popierius. Ir tikrai ne todėl, kad mergaitė neturi tikrų žaislų. Pasak jos mamos, nuo pusės metų mažoji į juos nė nežiūri – žaisti įdomu tik su tikrais daiktais.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje vis labiau auga. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro, didžiausias sergamumos šiomis ligomis šiuo metu fiksuojamas Kauno regione. Taigi saugantis rudeninių ligų ir tradicinės, ir alternatyvios medicinos šalininkai siūlo griebtis česnako. Tiesa, medikai pabrėžia, jog stiprinti juo sveikatą geriau būnant sveikam. Antraip galima sau tik pakenkti.

Vilnietė prekybos centre pirko kruopų, o jose rado ir nemokamą priedą – šimtus besirangančių kirmėlių. Prieš pastebėdama maistInių kandžių lervas avižose, senolė dar pasakoja iš jų spėjusi išvirti košės anūkui. Įpykusi ir pasibaisėjusi maisto kokybe kelis prekybos centrus moteris apskundė maisto ir veterinarijos tarnybai, tačiau nusivylė, kaip jai pasirodė, vangia valdininkų reakcija.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas drauge su treneriu Andriumi Pauliukevičiumi nukerpa simbolinę raudoną juostą prie svarstyklių. Ir žengia svorio metimo iššūkio link. Pirmasis ant svarstyklių lipa pats jo sumanytojas – ministras. Tokie skaičiai jo neišgąsdina, tačiau sumažinti apimtis iki Kalėdų, pasak Eimučio Misiūno, tikrai norėtųsi.

Beveik tūkstantis Žiežmarių gyventojų liko be geriamojo vandens. Jau kelinta savaitė vienas iš dviejų miestelio vandens gręžinių – užterštas. Maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja šio vandens negerti ir nenaudoti gaminant maistą. Mat jame sveikatai kenksminga cheminė medžiaga boras viršija leistiną normą. Vietiniai piktinasi, kad 21 amžiuje kasdien turi su kibiru žingsniuoti prie šulinio, o už tai atsakingi ,,Kaišiadorių vandenys“ greitų pokyčių nežada.

Tebesilaikant karščiams vandenlenčių sporto, batutų ant ežerų ir kitų vandens pramogų parkai užgrūsti. Net neturintys patirties žmonės plūsta išbandyti vasaros sporto. Tačiau medikai įspėja nepervertinti savo galimybių ir nesportuojantiems žmonėms į šias pramogas nepulti stačia galva, mat nereto drąsuolio laukia traumos. Vanduo padidina riziką paslysti, nukristi, kai visai to nesitiki, todėl tokiose vietose itin svarbu laikytis saugos.

Mokslininkai atrado naują ląstelės tipą, galimai padėsiantį išgydyti iki šiol nepagydomas ligas, pavyzdžiui, cistinę fibriozę. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Rapolas Žilionis sako, kad tai nutiko netyčia, ląstelių tyrimų tikslas buvo visai kitoks. Netikėtu atradimu didžiuojasi patys mokslininkai ir džiaugiasi medikai.

Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad 27 tūkstančiai norinčiųjų studijuoti labiausiai varžosi dėl medicinos, odontologijos, informacinių technologijų, teisės ir kitų specialybių. Labiausiai būsimieji studentai veržiasi į Vilnių ir Kauną. Tuo tarpu darbo biržos atstovai vaikytis populiarumo nepataria, esą kai toks kiekis tą patį studijuojančių būsimų darbo rinkos dalyvių, gali likti be darbo. „Medicina LSMU ir VU, po to odontologija LSMU.

Kalbininkai ir tradicijų puoselėtojai ginčijasi, kaip teisingiau giedoti Lietuvos himną - ar „tegul saulė Lietuvoj, ar „tegul saulė Lietuvos tamsumas pašalina". Autentikos mylėtojai aiškina, kad Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės" kraipyti negalima, kalbininkai paskutinę raidę taiso pagal gramatikos taisykles.

Lietuvius, pasirodo, galima vadinti taromatų fanais. Net 9-ynios iš 10-ies pakuočių grįžta perdirbimui. Per taromatų sistemos veikimo laiką grąžinta daugiau kaip 90-mt procentų įsigytos taros. Tokius rezultatus planuota pasiekti bent po dvejų metų. Užstato sistemos iniciatoriai pasakoja, kad bent jau šioje srityje lietuviai gerokai pralenkia estus. Viename Vilniaus taromatų žmonės vienas po kito grąžina įvairių gėrimų pakuotes.