„Aptikome, kad žuvys yra parduodamos tiesiog parduotuvėse iš kibirų su kruvinu vandeniu, parduodamos iš dėžių, to daryti negalima, jos turi būt parduodamos iš akvariumo. Aptikome leisgyves žuvis, negyvas žuvis, kurios plaukioja kartu su kitomis žuvimis tame pačiame akvariume“, – sako „Tuščių narvų“ atstovas Mykolas Šermukšnis.
Prekybos centrų atstovai visgi tikina, kad stengiasi griežtai paisyti visų žuvų laikymo ir gerovės užsikrinimo reikalavimų. „Rimi“ teigimu, tam tikri probleminiai atvejai kaip šie – pavieniai ir neatspindi tikrosios situacijos.
„Tam tikri probleminiai atvejai gali būti nebent pavieniai ir yra visiškos išimtys, tačiau imamės visų įmanomų priemonių ir griežtiname tiek vidinių procesų, tiek tiekėjų kontrolę.“ – sako „Rimi“ atstovė Giedrė Buivydienė.
„Iki“ tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė dar pabrėžia, kad žuvys, ypač karpiai, tarpusavyje apsikandžioja ir apsidaužo, bet vos tai būna pastebėta, sužeistas gyvūnas pašalinamas.
Prekyba gyva žuvimi yra reglamentuota įstatymų ir mūsų prekybos tinklas laikosi tų įstatymų, tikrai yra reikalavimai, kiek tų žuvų gali būti akvariumuose, kokia yra akvariumų priežiūra, kiek turi būti deguonies prisotinimas, tai ir vyksta regulairūs patikrinimai.
Ar tinkamai laikomos ir pardavinėjamos žuvys, kontroliuoja valstybinė maisto ir veterinacijos tarnyba (VMVT). Tačiau „Tuščių narvų“ organizacija teigia, esą visų skundų, ypač prieš didžiausias metų šventes, kada gyvos žuvies parduodama daugiausia, ši institucija patikrinti ir sukontroliuoti nespėja. Aktyvistai mano, kad tai jau nebe tik gyvūnų gerovės klausimas, o ir maisto saugos. Esą užfiksuotuose vaizduose – ir parazitų apniktos žuvys.
Visgi maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, visi be išimties pranešimai apie galimus pažeidimus yra ištirti.
„Ir sužeistos žuvys, ir talpyklose mažai vandens, ir prisotintas vanduo netinkamai deguonimi, ir perkeliant žuvis iš vienos talpyklos į kitą nesuvienodinama temperatūra ir kiti pažeidimai“, – tikina VMVT atstovas Giedrius Blekaitis.
Už visus šiuos pažeidimus taikomos baudos.
Jeigu pirmą kartą – nuo 150 eurų, jeigu tai pakartotinis nusižengimas, tai yra iki 740 eurų.
Gyvūnų teisių gynėjai įsitikinę, kad vienintelis būdas išspręsti problemą – apskritai uždrausti prekybą gyva žuvimi. Todėl jie kviečia pasirašyti peticiją, skirtą didiesiems prekybos tinklams.
„Peticija ir na atsisakymas gyvų žuvų prekybos yra vienintelis būdas spręsti šią problemą, kadangi mes tuos pačius pažeidimus fiksuojame ir vėl, ir vėl, ir vėl. Per metus mes esame užfiksavę daugiau nei 100 parduotuvių, daugiau negu 100 kartų“, – tikina M. Šermukšnis.
Prekybos centrai sako, kad visgi taisykles diktuoja perkantieji. O prekyba gyva žuvimi – geriausias būdas užtikrinti, kad žmonės gautų patį šviežiausią produktą.
„Vien todėl, kad jų reikia mūsų pirkėjams, būtent pirkėjai yra tie, kurie nusprendžia, jog na šitų žuvų reikia, jie jas noriai perka, ką rodo ir pirkimų duomenys. Kas yra labai svarbu iš mūsų pusės, tai kad būtų laikomasi visų gerovės standartų“, – tvirtina „Maxima LT“ atstovas Paulius Stonis.
Vieno didžiausio prekybos tinklo parduotuvėse per paskutinius metus gyvos žuvies parduota 240 tūkst. vienetų.
Lietuvoje dažniausiai prekiaujama gyvomis lydekomis, karosais, eršketais, upėtakiais, populiariausi – karpiai. Maisto ir veterinarijos tarnyba pernai patikrino 42 prekybos žuvimi vietas, aptiko 13 pažeidimų.
