• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Teigti vienareikšmiškai, kodėl studentams taip atsitinka, gana sunku. Vis dėlto, pagrindinė problema ta, kad mokykla yra labiau orientuota į žinių suteikimą ir mokinio gebėjimai vertinami pagal tai, kaip tiksliai jis gautą informaciją išmoksta.

REKLAMA

Jaunas žmogus, atėjęs iš mokymo įstaigos, kurioje daugiausia vyrauja tik žinių perdavimo ir priėmimo procesas, dažniausiai sutrinka, pamatęs, kad aukštojoje mokykloje to nepakanka. Čia reikia ir kūrybiškumo, ir analitinio mąstymo, komunikabilumo, tačiau būtina paminėti, kad ir pati aukštoji mokykla šias studentų savybes ilgainiui stengiasi ugdyti“, – teigia V. Bridikienė.

Ko reikia sėkmingam išėjimui į darbo rinką?

Aukštojoje mokykloje jaunas žmogus pradeda ruoštis išėjimui į darbo rinką. Jau šiam besiruošiant ir besidomint ateities perspektyvomis, darbdavys ištransliuoja labai aiškią poziciją, kokių darbuotojų reikia. Dažniausiai tam tikras kompetencijas, kurių gali pritrūkti būsimam darbuotojui, darbdavys kuo puikiausiai suteikia, tačiau esminius bruožus reikia atsinešti iš anksto.

REKLAMA
REKLAMA

„Dažnai darbuotojams trūksta iniciatyvumo, savarankiškumo, analitinių bei tarpkultūrinių kompetencijų. Šių savybių jaunuose žmonėse itin pasigenda tarptautinių kompanijų atstovai.

Neseniai buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokie gebėjimai turėtų būti labiausiai ugdomi, kad į darbo rinką atėjęs jaunas žmogus tenkintų darbdavio lūkesčius. Vienodi klausimai buvo pateikti tiek darbdaviams, tiek studentams, norint palyginti skirtingų pusių požiūrius“, – sako studijų ir karjeros centro vadovė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunas žmogus į pirmąją vietą, kaip svarbiausią, iškėlė gebėjimą priimti sprendimus. Šiuo atveju nuomonė sutapo su darbdaviais, kadangi šie taip pat tvirtina, kad geras darbuotojas privalo mokėti pats savarankiškai priiminėti sprendimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antroje vietoje anot darbdavių itin svarbūs analitiniai gebėjimas, kad mokėjimas analizuoti, apdoroti, susisteminti informaciją. Visgi, studentai į antroje vietoje įvardijo komunikabilumą, o darbdavys komunikabilumą nustūmė į ne ypatingai svarbią vietą, argumentuodamas, kad šiuolaikinėje visuomenėje tai savaime suprantamas dalykas.

Įdomus momentas, kada darbdavys labai aukštą poziciją skyrė kūrybiškumui. Atrodo, kad dažnos ir populiarios yra techninės specialybės, tačiau kūrybiškumas ir čia užima svarbią poziciją. Tuo tarpu jauni žmonės kūrybiškumo prasmės, galima sakyti, beveik išvis nemato. Darbdavių teigimu, kūrybiškumas svarbus tuo, kad šių dienų technologijų sparta ir inovacijos reikalauja susieti nesusiejamus dalykus, o būtent iš to gimsta nauji produktai. Darbuotojų, gebančių į situacijas pažvelgti nestandartiškai, iš tiesų labai trūksta. Tokie žmonės yra ypatingai pageidaujami, laukiami ir vertinami darbo rinkoje.

REKLAMA

Kitaip nei mokykloje

„Problema, kad į darbo rinką atėjęs jaunas žmogus neįsiklauso į būsimo darbdavio požiūrį ir savo kompetencijų paketą formuoja ne visai taip, kaip iš jo tikimasi.

Mūsų, kaip aukštųjų mokyklų, užduotis gilinti studentų bendruosius gebėjimus. Šiuo metu planuojame nuo pirmojo kurso įvado skirti dėmesį tokiems paskaitų ciklams, kaip gebėjimas susirasti informaciją, ją analizuoti, apdoroti. Taip pat tvirtinti akademinio raštingumo pagrindus, motyvaciją studijoms ir saviraiškos bei karjeros galimybes.

Jaunam žmogui, kuris yra pripratęs prie mokyklos švietimo sistemos, persiorientuoti ir iškart tapti kūrybingu, komunikabiliu, analitiškai mąstančiu, savarankišku išties sunku, tačiau būtina stengtis keisti situaciją, taikyti naujus mokymo metodus, kad žmogus įprastų kelti problemas, jas spręsti, nebijotų savęs pristatyti, o svarbiausia – sužinoti, ką su šiais įgūdžiais vėliau galima nuveikti. Tai yra didelis uždavinys mums, kaip aukštojo mokslo sektoriui, tačiau, manau, kad mes jį išspręsime“, – tvirtina Vilma Bridikienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų