specialybės

Be abejonės paklausiausių profesijų tope rikiuojasi technologinės srities specialybės. Visgi, jeigu traukia socialiniai mokslai, įmanoma ir šioje srityje gauti gerą darbo vietą ir atlyginimą. „Žinių radijuje“ kalbėjusi „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė pabrėžė, kad darbo jėga nėra pati savaime reikalinga, ji turi atitikti verslo poreikius. Lietuvoje atsirandant vis daugiau pramonės gamybos įmonių, jaučiamas didžiulis trūkumas šios srities specialistų.

Atlikta įmonių apklausa trijose Baltijos šalyse atskleidė ne tik, kur labiausiai planuoja didinti atlyginimą, bet ir dėl kokių priežasčių atleidžiama iš darbo.  CV-Online 2017 metų pabaigoje trijose Baltijos šalyse vykdytos apklausos metu darbdavių teiravosi apie personalo planus 2018-iems metams. Jos metu paaiškėjo, kad 2018 metais Lietuvoje 43 proc. darbdavių planuoja priimti naujų darbuotojų, Estijoje – 53 proc., Latvijoje – 46 proc.

Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų. „Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną – bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo tarpu žolių selekcininikai siūlo sprendimus čia ir dabar. Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus.

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo CVbankas.lt statistika. Kandidatų skaičius pagal skelbimus taip pat buvo rekordinis – apie 16 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst. Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.