„Žinių radijuje“ kalbėjusi „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė pabrėžė, kad darbo jėga nėra pati savaime reikalinga, ji turi atitikti verslo poreikius. Lietuvoje atsirandant vis daugiau pramonės gamybos įmonių, jaučiamas didžiulis trūkumas šios srities specialistų.
„Tai kompanijos, kurios ypatingai didelį kiekį nori samdyti inžinerinės, elektronikos, automatikos ir kitų technologinių sričių specialistų. Kaskart susitikus su jaunimu ar su tais, kurie svarsto keisti specialybę, sakome prisiminkite keturias raides – STEM – akronimas iš anglų kalbos reiškiantis: Science, Technology, Engineering, ir Mathematics (Mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika – red. pastaba). Realiai, bet kuris jaunas žmogus, kuris šiuo metu renkasi ką studijuoti, jeigu jam viskas sekasi gerai ir nežino, ką studijuoti, sakome pasižiūrėkite į šitas keturias raides ir galite bet ką rinktis iš to“, – sako A. Barzdienė.
„Dabar pasakius tu būsi aviamechanikas tai nieko nesako, bet kad tu galėsi remontuoti lėktuvus ir tavo atlyginimas bus aukštesnis keturis kartus nei tavo mokyklos direktoriaus, dažnas nesusimąsto“, – vėliau pokalbyje prideda ji, akcentuodama tai, kad svarbu supažindinti moksleivius su darbo rinka.
Tiesa, nors technologinės srities darbuotojų poreikis didžiulis, o valstybė padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių būtent šios technologinių sričių specialistams, panašu, tai daugiau jaunimo neprivilioja.
„Deja, tendencijos nebuvo tokios geros šiemet, kai pasižiūrėjome į duomenis. Vien to pirmojo stojimo, prieš papildomą priėmimą pastebėjome, kad beveik ketvirčiu sumažėjo jaunuolių, kurie rinkosi inžinerinio ir informacinių technologijų mokslus. Dabar po papildomų stojimų tos vietos daugiau mažiau užpildytos Bet matosi nelabai džiugios tendencijos, kad į vadybą ar tą pačią teisę vis dar stoja labai daug. Pavyzdžiui, stoja į teisę nes man patinka serialas „Kostiumuotieji“ ir būsiu tas advokatas su portfeliuku, bet dažnai jaunimas neįvertina, o ką darys po studijų, kada uždirbs tiek, kad atrodytų kaip seriale.
O technologijų srityje, jei jau trečiame kurse nedirbi, matyt, kažkas arba su tavim labai negerai, arba nenori dirbti ir tau tėvai leidžia nedirbti, bet realiai visi yra išgraibstomi“, – komentavo specialistė.
Ji taip pat pastebėjo, kad Darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu dažniausiai yra vadybininkai. Tačiau A. Bardzienė sako, kad svarbiausia ir kelti savo kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jeigu tikslieji mokslai visiškai ne prie širdies, labiau domina humanitariniai ar socialiniai mokslai, įmanoma ir šioje srityje susirasti gerai apmokamą darbą. Tik reikės papildomų gebėjimų.
„Lietuvos paslaugų sektorius eksportuoja finansų, audito, vadybos paslaugas į Skandinaviją, JAV ar kitas šalis. Ten įdarbinami dažniausiai socialinius mokslus baigę. Tai mes sakome, kad pasimokyk universitete šiaurės kalbų ar kokią kitą. Neseniai su Darbo birža kalbėjome, nėra nė vieno bedarbio, kuris moka norvegų kalbą ir turi aukštąjį. Tai padidėja ir galimybė įsidarbinti, ir darbo užmokesčio didesnio. Tai yra papildomų dalykų, jeigu tu nenori išlipti iš tų socialinių mokslų srities. Arba tada projektų valdymo pasimokyti, kur dažnam irgi labai trūkstama grandis“, – teigia ji.
