3:40 „Boeing-737“ kapitonas nusprendė surizikuoti: jis pradėjo leistis ant nusileidimo tako, tačiau pačią paskutinę akimirką netikėtai apsigalvojo.
„Pūtė škvalinis pietvakarių vėjas su gūsiais 25-30 m/s, buvo rūkas ir dulksna, – „LifeNews“ pasakojo oro uosto darbuotojas. – Tačiau FZ-981 skrydžio vadas priėmė sprendimą leistis. Jis pradėjo mažinti aukštį nuo beveik 9 tūkst. metrų, nusileidus iki 4 tūkst. jis pradėjo nusileidimą ant oro uosto tako. Greičiausiai supratęs, kad nesugebės dėl stipraus vėjo nusileisti iš pirmo karto, jis nusprendė sukti antrą ratą.“
3:50 oro uosto dispečeriai išgirdo paskutinį kapitono pranešimą – „go aroung“ (sukuosi antram ratui). Nuo šio manevro „Boeing“ staiga pasikėlė „nosis“, pakilimo taką užkabino lėktuvo korpusas, po to jį faktiškai sudraskė į gabalus. Šansų išgyventi niekam nebuvo.
„Deja, leidžiantis ir tupdant lėktuvą ant oro uosto tako, dėl stipraus vėjo, laineris pateko į stiprios turbulencijos zoną, ir pilotui nepavyko išlaikyti lėktuvo, – mano ekspertas. – Sunkų „Boeing 737“ dar nepalietus ratams žemės, pradėjo „versti“ aukštyn. Pilotas pabandė pakilti, tačiau laineris apytikriai aukštyje 200-250 metrų, pikiravo ir smigo žemyn, sprogęs už kelių šimtų metrų nuo oro uosto pakilimo tako“.
Rostovo oro erdvės stebėjimo organizacijoje patvirtino, kad „Boeing 737“ kapitonas, paprašęs leidimo, buvo perspėtas apie galimybę leistis atsarginiame oro uoste Krasnodare.
Manoma, kad pilotas, staiga nusprendęs sukti antrą ratą pernelyg staigiai perjungė variklius į maksimalų greitį ir pradėjo kilti aukštyn – tuo metu sunkus lėktuvas dar iš inercijos leidosi, jo aukštis nuo žemės neviršijo 10 metrų, todėl jis ir užkabino korpusu betoninį pakilimo taką.
Sinoptikas: Rostove buvo susidaręs itin retas reiškinys
Rostove prie Dono įvykusi katastrofa galėjo būti itin reto gamtos reiškinio, kai žemame aukštyje susiformuoja itin stiprūs vėjo gūsiai, pasekmė, teigia „LifeNews“ kalbintas sinoptikas Jevgenijus Tiškovecas.
„Oro uosto teritorijoje buvo užfiksuotas itin retas reiškinys, kuris vadinamas „styginiu srautu“. Tuomet vėjo greitis viršija 100 km/val. Tai yra daugiau nei 30 m/s“, – pažymėjo sinoptikas.
Jo teigimu, įprastai šis reiškinys stebimas 5 kilometrų aukštyje, o Rostove prie Dono jis buvo užfiksuotas dešimt kartų žemiau.
„Lėktuvai dažniausiai vengia tokio reiškinio išskyrus tuos atvejus, kai skrendama 9 kilometrų aukštyje ir skrendama pavėjui taupant kuro sąnaudas“, – pasakojo J. Tiškovecas.
Anot specialisto, tai galėtų paaiškinti, kodėl pilotui nepavyko nutupdyti lėktuvo iš pirmo bandymo.
Lėktuvas buvo visiškai naujas, oro linijų bendrovė „Boeing“ įsigijo vos 2011 metais.
Pilotas – Rostovo oro uosto lyginti su europiniais neverta
Pirmos klasės pilotas Andrejus Litvinovas „Rossija-24“ kanalui pasakojo, kad viena iš avarijos priežasčių, apie kurią garsiai nekalbama, galėjo būti pasenusi oro uosto įranga: „Katastrofos priežasčių gali būti kelios – tai ir sudėtingos oro sąlygos, ir pilotų, kurie pirmą sykį skrido į Rostovą prie Dono, klaida, ir pasenusi oro uosto Rostove įranga, kuri neturi automatinio lėktuvų leidimosi sistemos. Lyginti Europos oro uostus su tokiais, kaip Rostove prie Dono, paprasčiausiai negalima, tai žemė ir dangus“.
Taip pat skaitykite:
Paviešinti paskutiniai „Boeing-737“ įgulos ir dispečerinės pokalbiai
