REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos.

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų. Šių dydis dažnu atveju būna nustatomas pagal abiejų pusių susitarimą arba skolininko kreditingumą.

REKLAMA

Pasak „Savy“ tarpusavio skolinimo platformą valdančios bendrovės „Bendras finansavimas“ direktoriaus Vytauto Zabulio, Lietuvoje pasiskolinti iš bankų sunkoka, tačiau yra apstu greitųjų kreditų bendrovių, kurios skolina brangiai.

„Tradicinis finansinis sektorius nustojo skolinti ir vidutiniam gyventojui vis dar atrodo, kad jis negaus finansavimo tradicinio sektoriaus įmonėje, žmonės ieško alternatyvos. nuo pat sunkmečio tai buvo greitųjų kreditų bendrovės, kurios labai agresyviai investuoja į rinkodarą ir patogumą klientui (greitis, aptarnavimo kokybė) Deja, jų pinigų kaina yra labai didelė“, - portalui tv3.lt sakė jis

REKLAMA
REKLAMA

V. Zabulis pasakoja, kad pradėjus veiklą praėjusiais metais galėjo džiaugtis 3 tūkst. eurų per platformą išduotų paskolų, o po metų ši suma jau buvo šimtąkart didesnė.

Įėjimas nėra lengvas

Tiesa, pasak jo, pradžia buvo labai sunki, mat reikėjo aiškinti, kad tai yra legalu, mat agresyvūs greitųjų kreditų teikėjai jau yra pakenkę sektoriaus reputacijai.

„Iš pradžių buvo sunku, nes tai buvo visiškai naujas dalykas ir visiems reikėjo argumentais įrodyti, kad veikla atitinka įstatymus ir taikome labai aiškus rizikos vertinimo standartus. Paskolą gauną mažiau negu 1 asmuo iš 10, greitųjų kreditų sektoriuje - 3 iš 10“, - apie pradžią kalba V. Zabulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ilgai rinkoje jie vieni neliko, mat lygiai po metų į tarpusavio skolinimo paskolą pasiūlė platforma „FinBee“. Pasak jos vieno iš įkūrėjų ir vadovo Laimono Noreikos, tradicinis skolinimas ir skolinimas tarpusavyje gali lengvai pasidalyti rinką, mat kiek skiriasi jų tikslinės nišos.

„Daugelis sako, kad tarpusavio skolinimas griauna bankinį sektorių ir dirbtinai supriešina šias veiklas. Tačiau, mūsų nuomone, tai tik tikslinių rinkų pasirinkimas. Bankai sėkmingai finansuoja dideles įmones, valstybinius projektus ar NT projektus. Tarpusavio skolinimas negali, o ir, tikriausiai, nenori to pakeisti. Bankai savo ruožtu nesifokusuoja į vartojimo paskolas ar smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Taigi, šioje vietoje ir atsiranda terpė tarpusavio skolinimui. Klientai labai greitai pastebi kuri bendrovė iš tikrųjų dėl jų stengiasi ir siekia sukurti palankesnes sąlygas skolinimuisi, o kuri ne“, - portalui tv3.lt teigia jis, pasakodamas, kad šį verslą sugalvojo kurti pasinaudojęs estiška platforma „Bondora“, o patį modelį kūrė daugiau kaip dvejus metus.

REKLAMA

Klientams paranku

Pasak L. Noreikos žmonės tarpusavio skolinimąsi renkasi dėl to, kad tai yra patogesnis būdas ne tik gauti pinigų, tačiau ir juos investuoti.

„Lietuva vis tik yra itin aukštų palūkanų zonoje. Mūsų investuotojai noriai skolina savo pinigus tik tuomet jei palūkanos siekia 20 procentų. Tuo tarpu vakarų Europos rinkoje jei investuotojai gauna 6-7 proc. grąžą tarpusavio skolinimo platformos tiesiog perpildytos laisvomis lėšomis“, - pasakoja jis

Su tuo sutinka ir V. Zabulis. Jo teigimu, skolinantis tarpusavyje galima pasiskolinti pigiau ir greičiau nei jau įprastuose sektoriuose.

REKLAMA

„Tarpusavio skolinimo platformose - labai maža pinigų kaina, lyginant su kitomis įmonėmis ir labai greitas paskolos suteikimo greitis, aptarnavimo kokybė. Lyginant su tradicinio sektoriaus įmonėmis - ten paskolos gavimas užtrukti gali 2-4 savaites, platformoje - 1 dieną“, - apie privalumus kalbėjo jis.

Viskas priklausys nuo reguliuotojo

V. Zabulis nuogąstauja, kad rinka labai greitai gali prisipildyti nepatyrusiais žaidėjais, o reguliuotojo priežiūra sustabdys plėtrą.

„Atrodo, kad tuoj bus labai madinga turėti tokią platformą, nors apie tai mąstantys asmenys nesupranta, kad tai yra labai sudėtinga ir bankinei sistemai artima IT platforma, reikalaujanti didelių investicijų ir patirties. Taip pat nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kuri turi reguliuoti tarpusavio skolinimą ne visai užtikrina šio sektoriaus sklandžią plėtrą, todėl visas tarpusavio finansavimo sektorius gali neturėti galimybių užaugti“, - pabrėžia jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu naujai veiklą pradėjęs L. Noreika išlieka kiek optimistiškesnis.

„Kol kas žengiame tik pirmuosius žingsnius tarpusavio skolinimo rinkoje tačiau matome dideles galimybes. Visų pirma, matome teigiamus signalus iš reguliatoriaus pusės tinkamai sureguliuoti rinką. Nors ir matome taisytinų dalykų vis tik viliamės, kad diskusijos būdu pavyks pasiekti abiems pusėms tinkamą sprendimą“, - prognozuoja jis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų