Naminės ir laukinės rūšys neatsiejamos viena nuo kitos
Klimato kaita veikia tiek naminius gyvulius, tiek laukines rūšis. Ūkininkai skundžiasi, kad dėl karščio bangų neretai tenka galvoti, ką daryti su pradingusiu gyvulių apetitu ir apnikusiomis ligomis – juk šiltėjantis klimatas – puikiausia terpė vystytis parazitams, bakterijoms bei virusams. Tačiau naminiais gyvuliais ir jų gerove pasirūpinti lengviau. Tiesa, čia susiduriama su uždaru ratu: nepasirūpinus laukiniais gyvūnais, jie pasidaro pražūtingais tiems, kurie auginami žmonių – laukinės rūšys tampa ligų, kurios dažnai mirtinos, platintojais. Ir čia jau pasaka be galo: šiltėjantis klimatas reiškia palankią terpę įvairioms ligoms, naminiai gyvuliai dėl karščio bangų nusilpsta ir pasidaro lengviau pažeidžiami, o kur dar laukinės rūšys, galinčios pernešti ligas.
Laukinės rūšys gali išnykti
Vis dėlto, naminės rūšys tol, kol yra veisiamos, neišnyks, o štai laukinės – gali. Tokių rūšių, kurios balansuoja ties išnykimo riba – tikrai ne viena ir net ne dvi. Šylant klimatui baltųjų meškų populiacija nyksta akyse – tirpstantys ledynai ir šylanti oro temperatūra ne tik susilpnina jų imunitetą, bet dažnai neleidžia prasimaitinti, o tolimuose vandens plotuose ieškodamos maisto jos neretai tiesiog nuskęsta. Tarp sparčiai nykstančių rūšių – ir imperatoriškieji pingvinai. Jų gyvenimo sąlygos prastėja, nes tirpstant ledynams nyksta ir jų maisto šaltiniai. Besisukančių šiame uždarame rate – kur kas daugiau. Ir visos šios rūšys šiuo metu tikrai nepavydėtinoje padėtyje.
O jei išnyks?
Žinoma, kol šiltai gulite ant sofos ir tingiai žiūrinėjate naujienas internetiniuose portaluose, galite pagalvoti, jog išnykus vienam ar kitam zebrui arba snieginiam leopardui, nieko neatsitiks. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad šitas zebras, į kurio likimą norite nusispjauti, gali kainuoti kur kas daugiau nei galite įsivaizduoti. „Kadangi ekosistemose rūšys tarpusavyje glaudžiai susiję ir kiekvienas organizmas atlieka savo funkcijas, išlaikyti stabilumui svarbi kiekviena rūšis. Kuo didesnė biologinė įvairovė tuo stabilesnė ekosistema, kadangi rūšiai sunykus jos funkcijas gali perimti kita. Mažos ekosistemos komponento išnykimas gali turėti lemiamą reikšmę. Nykstant ekosistemoms neigiamas poveikis jaučiamas žmogui, kadangi sumažėja atliekamų ekosistemų teikiamų paslaugų (anglies dioksido kiekio reguliavimas, skaidymas, apdulkinimas, sėklų platinimas ir kt.) efektyvumas“, – apie realias grėsmes informuoja jie.
