• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Nors miestai apima ne daugiau nei 2 procentus Žemės paviršiaus, tačiau juose sunaudojama net 78 proc. pasaulio energijos, išskiriama daugiau nei 60 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Miestus ir miestelius klimato kaita pažeidžia labiausiai. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra lemia didėjantį jūros lygį, gaisrus, dažnesnes ir stipresnes audras, ilgesnį karščio ir šalčio laikotarpį.

Nors miestai apima ne daugiau nei 2 procentus Žemės paviršiaus, tačiau juose sunaudojama net 78 proc. pasaulio energijos, išskiriama daugiau nei 60 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Miestus ir miestelius klimato kaita pažeidžia labiausiai. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra lemia didėjantį jūros lygį, gaisrus, dažnesnes ir stipresnes audras, ilgesnį karščio ir šalčio laikotarpį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Karščio bangos

Karščio bangos pastaraisiais dešimtmečiais kėlė tikrai didelį pavojų. Centrinėje ir Vakarų Europoje 2003 metais karščio bangos tapo 70 000 žmonių mirties priežastimi. Pernelyg didelis karštis yra varginantis, gali sukelti ligas ir mirtį. Miestuose oro temperatūra paprastai yra aukštesnė nei kaimuose,  karščio bangos dažnai neatslūgsta ir naktį. Prognozuojama, kad šių metų vasaros vidutinė oro temperatūra Europoje bus 1-3 laipsniais aukštesnė nei įprasta. Miestai turi būti pasiruošę aukštai oro temperatūrai. Vienas geriausių sprendimų – žaliųjų zonų įrengimas įvairiose miesto dalyje.

REKLAMA

Vandens trūkumas

Vandens trūkumas Europoje tampa opia problema. Tam įtakos turi gausus vandens naudojimas, gyventojų skaičiaus didėjimas, klimato kaita, vandens pereikvojimas ir kitos priežastys. Nors teigiama, kad Europoje vandens ištekliai yra pakankamai gausūs, tačiau vandens trūkumas ir sausros tampa vis dažnesniu reiškiniu. 2007 metų duomenimis, 11 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų kentėjo vandens trūkumą,   17 proc. Europos teritorijos pažeidė sausra. Taip nutiko dėl netikslingo vandens naudojimo: didžiausia vandens dalis yra sunaudojama žemės ūkiui  (apie 64 proc.), energetikai, viešajam vandens tiekimui, pramonei.  Pagrindinis ES vandens trūkumo tikslas – užtikrinti tvarų vandens naudojimą, kuris garantuotų pakankamą vandens kiekį visiems teritorijos gyventojams. Tai galima pasiekti tvariai naudojant išteklius: taupant, pakartotinai naudojant vandenį, surenkant lietaus vandenį.

REKLAMA
REKLAMA

Potvyniai

Šiltesnis klimatas intensyvina vandens ciklą, dėl kurio didėja potvynių rizika. Mokslininkai prognozuoja, kad didžiausia potvynių tikimybė yra Vakarų, Rytų ir Vidurio Europos srityse. Apsisaugoti  nuo užliejimo  gali padėti Potvynių rizikos valdymo planas, kuris numato, kokia yra užliejimo tikimybė tam tikrose teritorijose, įvertinamos apsisaugojimo priemonių galimybės, aptariama, kaip galima to išvengti. Dauguma Europos Sąjungos miestų parengė strategijas, kaip sumažinti potvynių riziką ir sušvelninti jų daromą žalą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Miškų gaisrai

Miškai dengia 38 procentus ES ploto, tačiau prognozuojama, kad dėl kylančių gaisrų jų plotas gali sumažėti. Didžiausias pavojus – Pietų Europos miškams. Didėjanti oro temperatūra ir mažas kritulių kiekis dažnai tampa gaisro priežastimi, todėl būtina imtis priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo kylančių pavojų. Pagrindinė ES miškų išsaugojimo  iniciatyva – „Forest  Europe“, veikianti nuo 1990 metų. Pagrindinis tikslas – užtikrinti tvarų miškų naudojimą. Iki 2030 metų planuojama sustabdyti pasaulio miškų nykimą, o per artimiausius penkerius metus tropinių miškų naikinimą sumažinti perpus. Per šį laikotarpį bus įgyvendinti tvaraus miškų tvarkymo planai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų