REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Neseniai pasirodžiusioje klimato kaitos poveikio vertinimo Baltijos jūros baseinui ataskaitoje (BACC II) aptariami klimato pokyčiai šiame regione, kuriame reziduoja apie 90 milijonų gyventojų. Ataskaita parengta 141 mokslininko, kurie pasidalijo atliktais tyrimais. Vienas svarbiausių aspektų, atsispindintis ataskaitoje – Baltijos jūros regionas šiltėja ir šis procesas tęsis toliau.

Neseniai pasirodžiusioje klimato kaitos poveikio vertinimo Baltijos jūros baseinui ataskaitoje (BACC II) aptariami klimato pokyčiai šiame regione, kuriame reziduoja apie 90 milijonų gyventojų. Ataskaita parengta 141 mokslininko, kurie pasidalijo atliktais tyrimais. Vienas svarbiausių aspektų, atsispindintis ataskaitoje – Baltijos jūros regionas šiltėja ir šis procesas tęsis toliau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia regionininių tyrimų

Pasaulyje atliekama daug tyrimų, kurie analizuoja kaip klimato kaita veikia įvairias sritis, kaip jos sritys gali prisitaikyti bei kiek įtakos klimato kaitai turi antropogeninė veikla. Rimčiausiai tuo, be abejonės, užsiima Jungtinių Tautų Tarptautinė Klimato kaitos komisija, kuri šiai dienai yra paskelbusi penkias ataskaitas. Tačiau pasak Gotenburgo universiteto Okeonografijos profesoriaus Anders Omstedt, svarbu suprasti, kokie pokyčiai lemiami klimato kaitos būdingi konkrečiam regionui, todėl būtina plėsti žinias ir regioniniu lygmeniu.

REKLAMA

Ataskaitoje apie Baltijos jūros regioną daugiausia dėmesio skiriama pastariesiems 200 metų. Joje taip pat aptariamos tendencijos, taikant klimato kaitos modelius šiam regionui bei kalbama apie tai, kaip klimato kaita paveiks sausumų ir vandens ekosistemas iki 2100 metų. „Ataskaitoje pateikiama detali informacija apie klimato kaitą Baltijos regione, kad būtų lengviau suprasti, kur mes šiandien esame“, – teigia mokslininkas.

Kokie pokyčiai žadami regionui?

Remiantis ataskaitos duomenimis, Baltijos jūros pakrantė taps šiltesnė, jūros vanduo rūgštės bei jame mažės deguonies. Visi šie veiksniai kelia grėsmę vandens ekosistemoms. „Klimato kaita turės įtakos ir sausumos ekosistemoms. Žinant, jog ekosistemos yra veikiamos daugybės įvairių faktorių, reikia tęsti tyrimus“, – aiškina profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Ataskaitoje taip pat aptariami vandens lygio pokyčiai, pakrantės erozija ir poveikis miestų teritorijoms. Leidinys skirtas regiono mokslininkų bendruomenei, o glaudus bendradarbiavimas su Baltijos jūros apsaugos komisija HELCOM, kuri įsikūrusi Helsinkyje, lėmė ir tai, jog ataskaitos duomenys bus naudojami planuojant ateities veiklas Baltijos jūros regione.

Lietuvoje galioja 2012 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. Joje nurodoma, jog mūsų šalyje Baltijos jūros regionas, į kurį patenka Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto bei Šilutės rajono savivaldybės, yra pažeidžiamiausias klimato kaitos. Strategijoje skelbiama, jog daugiausiai įtakos pajūrio regionui turės kylantis jūros lygis, vis dažnesnės audros ir uraganai, vandens šiltėjimas bei druskingumo didėjimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia atkreipti dėmesį, jog prisitaikymas prie klimato kaitos Baltijos jūros regione yra integruotas į miškininkystės, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, ekosistemų ir vandens išteklių sektorių prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius. Taip pat prie trumpalaikių tikslų išskiriami Baltijos jūros pakrantės apsaugojimas nuo vandens lygio kilimo ir neigiamo stichinių reiškinių poveikio bei biologinės įvairovės nykimo stabdymas.

Net pajūryje negyvenantys žmonės, turėtų suklusti, nes dažnam mūsų vasaros atostogos neįsivaizduojamos be pajūrio. Tačiau jei ir toliau elgsimės neatsakingai, gali būti, kad ateityje vis rečiau galėsim pasidžiaugti Baltijos jūra. Todėl reikėtų pradėti, nuo atrodytų nereikšmingų dalykų, bet labai svarbių – atliekų rūšiavimo, elektros ir vandens išteklių atsakingo vartojimo, važinėjimo dviračiu ar vaikščiojimo pėsčiomis, Lietuvoje užauginto maisto valgymo ir skatinimo ir kitus elgtis taip, kad nekenktume aplinkai.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų