Atrodytų pastatai turi mažai įtakos klimato kaitai, palyginus su pramonės ar transporto sektoriumi. Tačiau tokia nuomonė klaidinga: kuo daugiau energijos sunaudoja pastatas, tuo didesnis neigiamas poveikis aplinkai sukeliamas. Vienas iš galimų sprendimų, leidžiantis sumažinti ne tik suvartojamos energijos sąnaudas, bet ir užtikrinti maksimalų sandarumą – mikronamai. Tai – draugiški aplinkai ir energiją taupantys pastatai, kurių užimamas plotas neretai gerokai nustebina.
Vienas iš tokio tipo pastatų per kelis mėnesius buvo pastatytas Kaune, Romainių gyvenvietėje. „Mikronamas“ užima vos 32 kvadratinius metrus. Apie tai, kokie mikronamų privalumai, kalbamės su technologijų mokslų daktaru, „Pastatų sertifikavimo biuro“ steigėju, Rolandu Samajausku. Paklaustas, kaip gimė idėja Lietuvoje pastatyti aplinką labai mažai teršiantį mikronamą, pašnekovas sako, jog viskas prasidėjo tuomet, kai stažavosi Suomijoje.
Ten, Technikos tyrimo centre, R. Samajauskas atliko eksperimentinius tyrimus su statybinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis. Taip pat daug dėmesio skyrė šilumos nuostoliams dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip vėjas, saulė, temperatūra.
„Nesinorėjo, kad tyrimai liktų tik tyrimais, todėl imtasi praktinių veiksmų – „Mikronamą“ galima laikyti energiškai efektyvių namų prototipu“, – sako R. Samajauskas. Pasak medžiagų eksperto, galvojant, ar verta statyti tokį aplinkai draugišką namą, svarbu atsižvelgti į tai, kad energiškai efektyvūs pastatai pasižymi tuo, jog tokiuose būstuose vidiniai šilumos išskyrimai dažniausiai yra didesni už reikalingas energijos sąnaudas pastatui šildyti. Daugeliui kyla klausimas, koks šildymas įrengtas mažos kvadratūros name. Čia pasitelkiami du sprendimo variantai – saulės kolektoriai ir akumuliacinė vandens talpa.
Be viso to, mikroname pristatytas ir dar vienas klimato kaitą padedantis mažinti žingsnis – šalia namo esantis sklypas yra apsodintas karklais. „Karklais galima ir šildyti, tuomet jokios papildomos energijos pirkti nebereikės. Šie augalai, kol bus nukirsti šildymui, suvartos daugiau anglies dvideginio nei išskirs degdami. Toks laimėjimas tikrai reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad per dieną mikronamo šildymui tektų sunaudoti tik 2-3 kg šios medienos. Taigi, išsiskirtų labai mažai CO2“, – aiškina R. Samajauskas. Pastatyti mažos kvadratūros mikrobūstą nėra labai brangu – per 23 tūkst. Eur. Visi šiuo metu mikroname pritaikyti sprendimai, pasak projekto iniciatorių, galėtų būti sėkmingai perkelti ir į didesnio masto projektus, pavyzdžiui, panaudoti daugiabučių arba kitų visuomeninių pastatų statybose.
Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Marius Šaliamoras taip pat palankiai vertina mikronamų iniciatyvas ir mano, kad žmonės turėtų geriau įsivertinti savo poreikius – pamąstyti, ar iš tikrųjų mums reikia tokių didelių gyvenamųjų plotų.
„Dailės akademijos studentai kūrė mikronamų vizualizacijas, kurios iš esmės labai lengvai galėtų būti perkeltos ir į realius projektus. Tikimės, kad energiškai efektyvių būstų statybos bumas Lietuvoje įgaus pagreitį jau netolimoje ateityje“, – apibendrina M. Šaliamoras.
