Didžiuosiuose miestuose aktyviai vystoma pramonės veikla ir intensyvus automobilių eismas skatina padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore. Visą tai lemia ne tik aplinkos oro kokybės suprastėjimą, bet ir kylančias grėsmes žmonių sveikatai. Kiekvieną sezoną dėl pablogėjusių oro sąlygų vilniečiai susiduria su ore tvyrančiu smogu, dėl kurio, jei tik yra galimybė, stengiasi likti namuose.
Su smogu kovoti nelengva, tačiau sostinės gyventojai gali lengviau atsidusti – aplinkosaugos specialistai, panaudodami Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, deda visas pastangas gerindami oro kokybę.
Oro kokybės gerinimui reikalingas nuolatinis stebėjimas
Nuolatinis oro kokybės stebėjimas yra pagrindas darniam Lietuvos miestų infrastruktūros, pramonės bei ūkio plėtojimui. Mūsų šalyje už aplinkos oro kokybės stebėjimą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) įgyvendino ne vieną projektą, reikalingą oro kokybės gerinimui užtikrinti.
Ilgą laiką AAA naudota oro stebėjimo įranga nusidėvėjo ir nebeatitiko ES direktyvų keliamų reikalavimų, neužtikrino esamos įrangos normalių darbo sąlygų, gaunami duomenys nebuvo tikslūs ir patikimi. Todėl įrangos atnaujinimas tapo viena iš būtinų priemonių, norint prognozuoti aplinkos oro kokybę ir tiksliai įvertinti oro užterštumo lygį bei šalies klimato ir ozono sluoksnio pokyčius. Šiai problemai spręsti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu buvo įgyvendintas projektas „Aplinkos oro monitoringo sistemos atnaujinimas ir stiprinimas“.
Projekto metu atnaujinta ir sustiprinta aplinkos oro stebėjimo stočių sistema, kurią sudaro 14 automatinių miesto stočių, esančių didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Jonavoje, Kėdainiuose, Naujoje Akmenėje ir Mažeikiuose ir 3 integruoto stebėjimo stotys Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos kaimo vietovėse bei viena mobili stotis. Naujai įsigytos ir atnaujintos oro stebėjimo įrangos dėka, aplinkosaugininkai iš karto internete (http://oras.gamta.lt/) gali registruoti įvairių oro teršalų, pavyzdžiui, sieros dioksido, azoto dioksido, švino, ozono, kietųjų dalelių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių matavimų duomenis. Tuo pačiu matavimų metu gauti duomenys perduodami į Europos Sąjungos duomenų bazę. Šioje bazėje pateikiami visų ES ir kai kurių asocijuotų šalių oro kokybės matavimų duomenys. Taip gyventojai turi galimybę sužinoti naujausią informaciją apie aplinkos oro taršą savo gyvenamojoje teritorijoje.
Labiausiai užterštos Vilniaus erdvės
Nors jau kuris laikas dedamos pastangos į oro kokybės gerinimą, o per praėjusius metus Vilniuje vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija neviršijo normos, tačiau gerais rezultatais dar negalime džiaugtis. Vien tik Žirmūnų mikrorajone smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę vertę net 81 dieną, todėl oro kokybės gerinimas yra būtinas.
„Apibendrintai vertinant, mieste didžiausia oro tarša stebima centrinėje dalyje. Taip yra dėl to, kad nemaža dalis darbo vietų išsidėsčiusios būtent šioje teritorijoje, kur rytais ir vakarais formuojasi autotransporto kamščiai, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Virginijus Dastikas. – Realiai, visų didžiųjų miestų pagrindinis aplinkos oro taršos šaltinis yra autotransportas, kuris sukelia apie 70 proc. taršos“. Pašnekovo įsitikinimu, įtakos oro užterštumui turi ne tik didėjantis automobilių skaičius, bet ir menkai išnaudojamas viešasis transportas.
Priemonės švaresniam orui
Aplinkos oro tarša gali būti sukeliama daugybės faktorių, todėl ir jai spręsti turi būti imtasi kompleksinių priemonių, apimančių įvairias sferas. Vilniuje vykdomas viešojo transporto atnaujinimas, jo patrauklumo didinimas, maršrutų optimizavimas. Ypatingai po žiemos sezono stengiamasi pašalinti nešvarumus nuo viešųjų miesto teritorijų dangų, laistyti ir asfaltuoti gatves. Didelis dėmesys skiriamas dviračių ir pėsčiųjų susisiekimo takų bei jų trasų tinklo plėtrai.
„Tačiau viena efektyviausių priemonių taršai mažinti – tai žmonių sąmoningumas. Pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu, dviračiais, esant galimybei – ėjimas pėsčiomis, nevažinėjimas automobiliuose po vieną, pavasarį nedeginant žolės, o rudenį - atliekų“, – teigia V. Dastikas.
Siekdama gerinti oro kokybę, Vilniaus miesto savivaldybė ketina pasinaudoti ir 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta ES fondų parama oro kokybės gerinimui. Pasak V. Dastiko, ketinama įsigyti oro kokybės matavimo stočių ir mobilių laboratorijų įrangos, atnaujinti gatvių priežiūros ir valymo įrangą. „Laboratorijos įsigijimas leistų atsiliepti į gyventojų skundus bei prašymus atvykti į vietą ir atlikti tyrimus, o įsigijus papildomos gatvių valymo įrangos, pavasarį po žiemos atsiradę nešvarumai nuo gatvių būtų nuvalomi greičiau ir efektyviau“, - privalumus įvardijo V. Dastikas.
Aplinkos ministerija: www.am.lt. ES struktūrinė parama: www.esparama.lt.
