REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klimato kaitos, klimato šiltėjimo tema pastaruoju metu aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje. Reikia pastebėti, kad nuomonės gana prieštaringos. Yra teigiančių, kad klimatas sparčiai šiltėja ir tai yra didžiulė grėsmė visai žmonijai. Tačiau atsiranda ir skeptikų, nesutinkančių su šia nuomone. Siekiant išsiaiškinti, ar iš tikrųjų klimato kaitos klausimu mokslininkai laikosi bendros nuomonės, JAV prieš keletą metų buvo atliktas tyrimas – peržiūrėti visi per 10 metų moksliniuose žurnaluose pasirodę straipsniai klimato kaitos tema. Iš visų 928 straipsnių nė vienas neprieštaravo bendrai nuomonei, kad klimato kaita – ne tik reali problema, bet ir yra tiesiogiai susijusi su žmonių veikla.

REKLAMA
REKLAMA

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė-Survilė aiškina, kad klimato kaitos politika formuojama atsižvelgiant į mokslininkų pateiktas išvadas. Kalbant apie mokslininkų darbus klimato kaitos srityje, pirmiausia reikėtų paminėti Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (TKKK, angl. – Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC), kuri yra pagrindinė tarptautinė organizacija, globojama Jungtinių Tautų ir vertinanti pasaulinius klimato pokyčius. Įkurta 1988 metais, ši organizacija rengia mokslines ataskaitas apie klimato kaitą ir jos galimą poveikį aplinkai, ekonomikai bei visuomenei. Būtent šių mokslinių ataskaitų pagrindu ir nustatomos esminės tarptautinės klimato kaitos politikos gairės. Reikėtų akcentuoti, kad TKKK pati neatlieka jokių savarankiškų tyrimų, o analizuoja ir vertina visą jau esamą pačią naujausią mokslinę, techninę ir socioekonominę informaciją, susijusią su klimato kaita.

REKLAMA

Anot ataskaitos, klimatas neišvengiamai šyla

2014 metų lapkričio 1 dieną priimtoje TKKK Apibendrinančioje ataskaitoje patvirtinama, kad klimato kaita pastebima visame pasaulyje ir klimato sistemos šilimas neišvengiamas, o išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) ir antropogeniniai veiksniai daro didžiausią įtaką pastebimam atšilimui nuo XX amžiaus vidurio. Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir ateityje turės įtakos atšilimui ir visų klimato komponentų ilgalaikiams pokyčiams, o jų sukeltas poveikis atsilieps visiems visuomenės sluoksniams bei aplinkai.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl žmogaus veiklos išmetamų ŠESD kiekio augimas tiesiogiai susijęs su ekonomikos ir žmonių populiacijos augimu. Šiuo metu atmosferoje esantis ŠESD kiekis yra didesnis negu bet kada. Anglies dioksido, metano ir azoto suboksido koncentracija Žemės atmosferoje yra didžiausia per 800 tūkstančių metų. Šiame kontekste galima paminėti, kad Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didėtų išmetamų ŠESD kiekis.

Kokie yra klimato kaitos skeptikų argumentai?

Klimato kaitos skeptikai teigia, kad klimato atšilimų buvo ir anksčiau, klimatas visados keitėsi ir keičiasi, kad ugnikalniai išmeta daugiau pagrindinių ŠESD – anglies dioksido (CO2) negu žmonės, kad žmonės nekalti dėl šiandienos visuotinio atšilimo, kad klimatas šyla dėl Saulės aktyvumo, o ne dėl CO2 išmetimų ir pan.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai kurių straipsnių autorių nuomone, abejojimas klimato kaita gali būti profesionalus ir pelningas verslas, nes mokslininkai atskleidžia vis daugiau gamtosaugos problemų, kurias reikia skubiai spręsti, kurioms reikia skirti daug finansinių išteklių. Todėl gali būti siekiama sukelti abejonių dėl problemos egzistavimo, norint atidėti jos sprendimą ar išvis išvengti atsakomybės. Tiesiog kai kuriais atvejais patogiau apsimesti skeptikais ir nesiimti veiksmų. Todėl labai svarbu atskirti informacijos šaltinius, nepainioti politinių nuomonių bei mokslinių faktų ir nepamiršti, kad klimato vertinimą atlieka mokslininkai“, – tikina J. Rabazauskaitė-Survilė.

REKLAMA

Specialistės teigimu, visuomet bus skeptikų, abejojančių reikšminga žmogaus veiksmų įtaka klimato kaitai, tačiau reikėtų pastebėti ir tai, kad išmetamų ŠESD, kurios susidaro dėl žmogaus veiklos ir turi įtakos klimato kaitai, koncentracija atmosferoje dar niekada nebuvo tokia didelė kaip dabar. Mokslininkų nuomone, išmetamų ŠESD kiekis, susidaręs dėl žmogaus veiklos, ir kita žmogaus ūkinė veikla yra vienos iš pagrindinių priežasčių, turinčių įtakos klimato atšilimui nuo XX amžiaus vidurio.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Remiantis geriausia turima moksline informacija nurodoma, kad didžiausią įtaką klimato sistemai daro antropogeninės kilmės medžiagos, t. y. tos, kurios į aplinką tiesiogiai ar netiesiogiai patenka dėl žmogaus veiklos. Žmonių ūkinė veikla didina atmosferos šiluminę taršą: didėjanti išmetamų ŠESD koncentracija stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės pasaulio oro temperatūros kilimui. Daugiausia ŠESD susidaro deginant iškastinį kurą, pramoniniuose ir žemės ūkio produkcijos gamybos procesuose, taip pat daug jų išsiskiria iš atliekų. Tačiau temperatūra įvairiose Žemės rutulio vietose kyla nevienodai intensyviai: tropikų platumose lėčiau, o vidutinėse ir poliarinėse platumose – sparčiau. TKKK ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje pažymima, kad nuo XX amžiaus pradžios pasaulio oro temperatūra pakilo 0,7 °C, Europoje – apie 1 °C. Be to, dėl intensyvesnės vandens apytakos ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos vidutinėse ir aukštosiose platumose atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžinojo įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledų plotai. Nagrinėjant klimato rodiklių – oro temperatūros, kritulių, Saulės spinduliuotės ir kitų meteorologinių elementų bei reiškinių – pasiskirstymą, jų metinę eigą, išryškėja tam tikri klimato kaitos požymiai.

REKLAMA

Ką rodo naujausi tyrimai?

Naujausioje TKKK patvirtintoje Apibendrinančioje ataskaitoje pateikti apibendrinti trijų TKKK darbo grupių – gamtos mokslų, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos – rezultatai. Visi šie dokumentai kartu sudaro TKKK Penktąją klimato kaitos vertinimo ataskaitą, kuri yra vienas išsamiausių kada nors atliktų klimato kaitos vertinimų. Prie jo prisidėjo daugiau kaip 800 mokslininkų.

Apibendrinančioje ataskaitoje pažymima, kad, siekiant sumažinti klimato kaitos keliamą riziką, labai svarbus vaidmuo tenka prisitaikymui prie klimato kaitos. Tačiau vien tik prisitaikymo nepakaks. Esminis ir nuoseklus išmetamų ŠESD kiekio mažinimas sudaro pagrindą siekiant apriboti klimato kaitos keliamą riziką. Užtikrinant, kad temperatūros kilimas pasaulio mastu neviršytų 2 °C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio temperatūra, išmetamų ŠESD kiekis visame pasaulyje turi būti sumažintas 40–70 proc. iki 2050 metų, o 2100 metais šis kiekis turi būti lygus nuliui arba mažesnis. Tik tada būtų galima išvengti negrįžtamų klimato pasikeitimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viename iš scenarijų, pateiktų TKKK Apibendrinančioje ataskaitoje, teigiama, kad išmetamų ŠESD kiekio mažinimo kaštai gali išaugti apie 40 proc. iki 2030 metų, jeigu šalys nesiims skubių klimato kaitos švelninimo veiksmų. 2014 metų spalio mėnesį Europos Vadovų Taryba patvirtino bendrą Europos Sąjungos išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslą – pasiekti 40 proc. sumažinimą iki 2030 metų, palyginti su 1990 metais išmestu kiekiu. Tačiau būtina, kad ir kitos šalys imtųsi atitinkamų klimato kaitos švelninimo veiksmų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų