REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiausi 2014 metų nusivylimai ekonomisto akimis

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi. Tačiau ar viskas taip gražu, kaip sako valdžia?

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi. Tačiau ar viskas taip gražu, kaip sako valdžia?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė sutinkantis, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai 2014 metais buvo geri: „Reikia įvertinti ir tai, kad ir Rytų, ir Vakarų frontuose buvo labai neigiamos tendencijos.

REKLAMA

Rusija taikė įvairias sankcijas Lietuvai, euro zonos ekonomikos augimo nebuvo. Tad tame kontekste Lietuva išlaikė vieną sparčiausių visoje ES bendrojo vidaus produkto augimą. Didėjo eksportas, vidutinis darbo užmokestis padidėjo 4,5 procento, nors ir nepasiekė 2008 metų lygio. Taigi, jei paieškosime, rasime, kuo galėtume pasidžiaugti“.

Antra vertus, pasak N. Mačiulio, valdžia priėmė kelis įstatymus, kurie ateities potencialą prislopins ir uždės dangtį ant ekonomikos augimo: „Tai pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie apriboja Lietuvos įmonių galimybes praeityje patirtais nuostoliais mažinti mokėtiną pelno mokestį. Tokie pakeitimai – populistiniai ir žalingi, žiūrint į galimybes pritraukti daugiau investicijų. Jau nekalbant apie Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Čia sudėlioti saugikliai apriboja Lietuvos piliečių galimybes užsiimti verslu. Ir tokių įstatymų, kurie tikrai nerodo didelės pagalbos Lietuvos gyventojams kurti didesnę pridedamąją vertę ir ilguoju laikotarpiu išlikti konkurencingais“.

REKLAMA
REKLAMA

N. Mačiulis priminė, jog vienas pagrindinių Vyriausybės programos, patvirtintos 2012 metų rudenį, punktų – socialinės atskirties mažinimas, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas. „Tokie tikslai nebuvo pasiekti. Manau, kad tai yra vienas didžiausių 2014 metų nusivylimų. Buvo parengta neblogų pasiūlymų, kaip galima reformuoti mokesčių sistemą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. P

risiminkime, kad ir šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už nemažą sumą buvo užsakiusi tyrimą, kaip reformuoti Lietuvos socialinį ir darbo modelį. Sudarytos darbo grupes dirba, pateikia siūlymus, tie darbai nemažai kainuoja, bet viskas tuo ir baigiasi. Man regis, čia matyti didelė vyriausybės baimė pakenkti savo reitingams.

Todėl geriausia strategija – mokesčių sistemoje nieko nekeisti. Nors tai yra viena didžiausių Lietuvos problemų. Jau svarstant 2015 metų biudžetą, be kita ko, buvo daug galimybių padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir padidinti papildomą NPD už vaikus. Tai nebuvo padaryta. Galima argumentuoti, kad tam neliko lėšų, nes esą buvo kitų prioritetų. Bet matant, kiek 2015 metais planuojama padidinti valdžios sektoriaus išlaidas, galimybių buvo galima rasti“, – kalbėjo N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų