JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Marsą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, tekštelėjo į vandenį penktadienį Ramiajame vandenyne.
Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“.
Per šį skrydį erdvėlaivis du kartus apskriejo aplink Žemę. Pirmoji orbita siekė Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) aukštį, apie 430 km.
Įpusėjus skrydžiui, antrosios pakopos raketa, įsijungusi kaip planuota, iškėlė žmones galėsiantį gabenti erdvėlaivį aukščiau negu bet kuris kitas pilotuojamas aparatas po 1972 metų „Apollo 17“ misijos Mėnulyje.
Po trijų valandų, apie 10 val. 11 min. (17 val. 11 min. Lietuvos laiku) „Orion“ pakilo į 5800 kilometrų aukštį virš planetos, o paskui 32 tūkst. km per val. greičiu niro atgal į atmosferą, išsiskleidę 11 parašiutų, tarp kurių buvo trys tiesiog milžiniški, sulėtino leidimąsi iki 32 km/val.
Praėjus 4 valandoms ir 24 minutėms erdvėlaivis „Orion“ grįžo į Žemę, nutūpė į vandenį už maždaug 1000 kilometrų į pietvakarius nuo San Diego Kalifornijoje ir buvo iškeltas iš vandens JAV karinio laivyno jūreivių. Tai įvyko 11 val. 29 min. vietos (18 val. 29 min. Lietuvos) laiku.
Ištyrę įmantrių kapsulės jutiklių duomenis, NASA specialistai nustatys, kaip atlaikė karštį kapsulės skydas, ar temperatūra viduje liko tinkama potencialios įgulos gyvybei.
Kapsulė „Orion“ atlaikė skrudinantį leidimąsi per atmosferą, nors jos paviršius ir įkaito iki 2200 laipsnių pagal Celsijų – beje, perpus žemesnėje temperatūroje lydosi lava – bei patyrė gravitacijos jėgas, kurios 8 kartus stipresnės už Žemės trauką.
„Manau, kad ši diena buvo didi visam pasauliui, žmonėms, kurie pažįsta kosmosą ir myli kosmosą“, – sakė dar prieš paleidimą NASA administratorius Charlesas Boldenas.
Svarstoma apie potencialias „Orion“ misijas su keturių asmenų įgula, kuri apie 2030 metus nukeliautų iki asteroido ar į Marsą.
NASA „Orion“ programai jau išleido 9,1 mlrd. JAV dolerių.
Kitas nepilotuojamas „Orion“ skrydis planuojamas 2018 metais, o pirmas pilotuojamas – 2021 metais, kai bendri projekto kaštai sieks 19-22 mlrd. dolerių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
