REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

K. Mišinienė: prekyba žmonėmis keičia savo veidą

Jos mastas nemažėja, o tik plečiasi

Marius Eidukonis, Gabrielė Jomantaitė, „Laisvoji banga“

Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos „Carito“ atstovė Kristina Mišinienė, prekybos žmonėmis reiškinys ima keisti savo veidą. „Dabar parduodamos ne tik moterys, bet ir vyrai bei vaikai. Taip pat pastebime naujas prekybos žmonėmis tendencijas: darbinis išnaudojimas, išnaudojimas kriminalinėms veikoms bei fiktyvios santuokos. Aukos užverbuojamos visoje Lietuvoje, tačiau vežamos į tikslines šalis. Kaip ir anksčiau, pagrindine šalimi, į kurią vežamos aukos, išlieka Didžioji Britanija, toliau seka Airija, Vokietija, Ispanija, Italija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys“, – kalbėjo projekto „Caritas“ atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, viena pagrindinių prekybos žmonėmis sričių išlieka prostitucija. „Vakarų šalyse sekso industrija yra gerai išvystyta ir poreikis jauniems kūnams niekur nedings. Šalia to Vakarų šalys turi didelį poreikį pigiai darbo jėgai. Taip pat išsivysčiusose šalyse matome didelį poreikį nelegaliam darbui“, – sakė K. Mišinienė.

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, prekybos žmonėmis problema pamažu ima klestėti ir Lietuvoje. „Tai tampa akivaizdu pažvelgus į statybų sektorių, kuriame dirba daug žmonių iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Manau, kad viena pagrindinių šios problemos egzistavimo priežasčių – įstatymų spragos, kurios leidžia tarptautiniams nusikaltėliams užsidirbti iš žmonių išnaudojimo. Aukšti ES pareigūnai pripažįsta, kad kovos su žmonių prekyba atsakas nusikaltėliams nėra visavertis“, – mintis dėstė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak K. Mišinienės, dažniausiai į nusikaltėlių pinkles pakliūva moterys bei vienišos mamos. „Taip pat asmenys iš provincijos, žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, vyrai ir moterys, kurie nerealizuoja savęs darbo rinoje. Pastebime ir naujas tendencijas. Tarp prekybos žmonėmis aukų yra studentų, jaunų šeimų bei globos namų auklėtinių“, – kalbėjo pašnekovė. Projekto vadovės teigimu, nusakyti realiai egzistuojančią situaciją labai sunku. „Mes skaičiuojame tik tuos žmones, kurie kreipiasi pagalbos ir dėl kurių išnaudojimo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kasmet suteikiame pagalbą 100–120 žmonių visoje Lietuvoje. Taip pat yra pradėta apie 40 ikiteisminių tyrimų Tokie skaičiai nėra dideli ir manau, kad galime padėti didesniam skaičiui žmonių“, – sakė K. Mišinienė.

Valstybės poziciją sprendžiant šią problemą K. Mišinienė vertino teigiamai. „Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi. Valstybė pripažįsta šios problemos egzistavimą ir skiria pajėgas jai spręsti. Jei pažvelgtume į atskirų sektorių veiklą, pamatytume kiek kitokią situaciją. Didmiesčiuose pradedami tik vienas du ikiteisminiai tyrimai, aukoms pagalbą suteikia tik nevyriausybinis sektorius. Vis dėlto matome teigiamą poslinkį šioje situacijoje, tik reikėtų didesnio koordinavimo ir išsamesnės analizės“, – pasakojo K. Mišinienė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų