REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Energetikos ministrui rūpi ne gyventojų, bet „Lesto“ kišenė?

Politikams trypčiojant vietoje ir neapsisprendžiant dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, Energetikos ministerija stoja piestu prieš tai, kad elektrą galėtų gaminti patys gyventojai įsirengdami saulės energijos modulius.

Politikams trypčiojant vietoje ir neapsisprendžiant dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, Energetikos ministerija stoja piestu prieš tai, kad elektrą galėtų gaminti patys gyventojai įsirengdami saulės energijos modulius.

REKLAMA

Nors Seimas po pirmo skaitymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimams ir papildymams, politikai nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pateikti savo nuomonę. Mat svarstant įstatymo projektą energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius politikams pateikė savo išvadas, kuriose kategoriškai pasisakoma prieš įstatymo pataisas. Priežastis – valstybė neva patirs milžiniškus nuostolius. Priėmus pataisas buitiniai vartotojai, įsirengę saulės energijos modulius, galėtų ne tik gaminti sau elektros energiją, bet perteklinę energiją atiduoti į elektros tinklą, o vėliau ją susigrąžinti.

Ministerija ožiuojasi

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad su nuožmia Energetikos ministerijos priešprieša susidurta jau rengiant projektą. „Ministerijos atstovai reikalavo, kad šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia šalyje neturi viršyti 10 megavatų (MW), saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kilovatų (kW), neturi viršyti pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Kitaip sakant, nors būsto savininkas įsirengs saulės energijos modulį, jo galingumas negalės būti didesnis, negu numato ministerija. Yra ir absurdiškų ribojimų – antai modulių nebus galima statyti ant nuomojamų pastatų stogų“, – pasakojo V.Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis Energetikos ministerijos argumentas, kodėl reikia riboti saulės energijos modulių įrengimą savo reikmėms, – valstybės valdoma „Lesto“ per metus neteks veik 2 mln. Lt. Tai ypač atsilieps bendrovės ekonomikai – ji gali ir bankrutuoti. Kad taip neatsitiktų, šie nuostoliai turėtų būti paskirstyti visiems gyventojams, todėl elektra brangtų.

REKLAMA

Seimo narys Linas Balsys įsitikinęs, kad, atvirkščiai, šis įstatymas tiesiog padėtų taupyti elektros energiją. „Čia nekalbama apie naują papildomą elektros energijos gamybą saulės elektrinėse. Kalbama, kad tas pats energijos kiekis, kuris sunaudojamas namuose ar mokyklose, vaikų darželiuose arba smulkiose įmonėse, būtų pagamintas kitu būdu – saulės moduliais, t. y. investuojame savo pinigus ir tą elektrą, kurią pagaminame, duodame laikinai pasaugoti, kai mums jos nereikia, kai yra perteklius, elektros skirstymo tinklams. Būtent šis vadinamasis dvipusio užskaitymo principas ir sukėlė didžiulę politinę audrą Energetikos ministerijoje, nes jos specialistai išsigando, kad Lietuva pradės taupyti elektros energiją ir jos nereikės pirkti iš Rusijos. Man kyla įtarimas (gal kas galėtų paneigti tokią galimybę), kad Energetikos ministerija iš tikrųjų atstovauja ne kieno nors kito, o dujų lobizmo ir „Gazpromo“ interesams? Šis įstatymas leistų sutaupyti 9 mln. kilovatvalandžių elektros energijos per metus“, – teigė L.Balsys ir svarstė, kodėl Energetikos ministerija priešinasi įstatymo pataisoms, nors akivaizdžiai matyti, kad jos duotų ekonominės naudos.

REKLAMA
REKLAMA

Lašas elektros jūroje

Jei įstatymas būtų priimtas, ką reikštų jame fiksuojama 10 MW savo reikmėms pagamintas elektros kiekis? „Pataisose minima, kad vienas būstas gali įsirengti ne daugiau kaip 10 kilovatų (kW) energijos gaminantį modulį, tačiau gyventojai paprastai tenkinasi vidutiniškai perpus mažesniu galingumu. Taigi jei bus leistas suminis 10 MW galingumas, saulės energijos modulius galės įsirengti maždaug 2 tūkstančiai būstų. Ar šis skaičius turėtų gąsdinti ministeriją? Abejoju. Kita vertus, tokios galios moduliai per metus prigamintų vos 0,1 procento visos Lietuvoje naudojamos elektros energijos. Tai – lašas jūroje, tad visai nesuprantama, kodėl ministerija prieštarauja įstatymo pataisoms“, – Energetikos ministerijos baimes išsklaido V.Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas sako, kad ministerijos pateikti paskaičiavimai dėl galimų nuostolių nėra teisingi ir sąžiningi. „Pirmiausia reikia atskirti tai, ką Energetikos ministerija suplakė į 1,97 milijono litų nuostolį. Šią sumą iš tikrųjų sudaro du skaičiai. 1,23 milijono litų – tiek sumažėtų „Lesto“ pajamos, jei buitinis vartotojas savo reikmėms gaminsis elektros energiją. Absurdas yra šią sumą įvardyti nuostoliu ir ją paskirstyti visiems elektros energijos vartotojams didinant kainas. Likę 0,74 milijono litų – tai kaina, kuri tektų „Lesto“ priimti į bendrą tinklą pagamintą elektros energiją ir ją vėliau vartotojui grąžinti. Tačiau įstatymo projekte aiškiai pasakyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privalės įvertinti dvipusės apskaitos išlaidas, kurias turės apmokėti patys vartotojai“, - V.Mačiulis sakė, kad Energetikos ministerijos kalbos apie „Lesto“ galimus nuostolius mažų mažiausiai yra gudravimas, o galbūt – specialistų nekompetencija. Jis primena ir kitus skaičius: „Lesto“ metinis pelnas apie 80 milijonų litų, pajamos – 420-440 milijonų litų.

REKLAMA

Vaikosi pelno?

V.Mačiulis negaili ir sarkazmo Energetikos ministerijai, kuri galvoja tik apie „Lesto“ pelną, o ne naujus, atsinaujinančios elektros energijos šaltinius ir pigesnę elektrą vartotojui.

„Jei vartotojas taupo elektros energiją, kurios didžioji dalis yra importuojama, o įsirengus saulės energijos modulius būtent taip ir būtų, vartotojo negalima už tai apmokestinti. Juk tos pačios sumos „Lesto“ negautų, jei, sakykime, kas šeštas šalies namų ūkis vieną naudojamą kaitriąją 60 W lemputę pakeis 12 W taupiąja. Jei ministerijos pastabas dėl galimų „Lesto“ nuostolių vertintume rimtai, tokiu atveju, pakeitus lemputes, jų naudotojams reikėtų pakelti elektros kainą – už kiekvieną sutaupytą taupiosios lemputės kilovatvalandę papildomai reikėtų mokėti maždaug po 20 centų“, – pabrėžė V.Mačiulis.

REKLAMA

Na, o kas būtų, jei gyventojai taupumo sumetimais grįžtų į balanos ir žibalinių lempų laikus? „Tada „Lesto“ reikėtų uždaryti“, – juokėsi V.Mačiulis.

Asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad įstatymo pataisos būtų naudingos ne tik vartotojams ir „Lesto“, bet ir šalies ekonomikai. Mat įrengiant 10 MW galingumo saulės energijos kolektorius, buitiniai vartotojai investuotų apie 50 mln. Lt. Net 90 proc. šių lėšų tektų projektuotojams, elektrikams, montuotojams ir modulių gamintojams, o tai pagyvintų šalies ekonomiką, o svarbiausia – tai leistų atsisakyti 9 500 MWh elektros energijos importo, kasmet Lietuvos ekonomikai liktų apie 1,5 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Energetikos ministerija linkusi nutylėti dar vieną esminį dalyką. Daugiausia saulės energijos pagaminama dieną ir vasarą, kai biržose ji yra brangiausia. O buitiniai vartotojai elektros daugiausia sunaudoja vakare ir žiemą, kai ji pigiausia. Paskaičiavome, kad, priėmus įstatymo pataisas, „Lesto“, kaip elektros energijos tiekėjas, iš vartotojų gaudamas pigesnę elektrą negu biržoje, per metus gautų apie 1,5 mln. Lt pelno“, – dar vieną įrodymą, triuškinantį Energetikos ministerijos skaičiavimus pateikia V.Mačiulis.

Pašnekovo teigimu, nuogąstauti, kad namų ūkiuose prasidės masinis saulės energijos modulių įrengimo bumas, pagrindo nėra. „Vienos jėgainės įrengimas kainuoja apie 25 tūkst. Lt. Tai – nemažos investicijos, kurios atsipirktų tik po vienuolikos metų. Kitus keturiolika metų – moduliai visu projektiniu pajėgumu veikia 25 metus – elektra bus gaminama veltui. Tačiau retas lietuvis žiūri į priekį ir planuoja“, – tvirtino V.Mačiulis. Jo manymu, saulės energijos modulius savo reikmėms ir savo lėšomis įsirengsiančių gyventojų nereikėtų lyginti su verslininkais, kurie gavo leidimus statyti ir valstybei parduoti saulės energijos modulių jėgaines.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų