Honkonge dešimtys tūkstančių žmonių susirinko pagerbti žuvusiųjų per karinį susidorojimą su protestuotojais Tiananmenio aikštėje prieš 25 metus.
Protestai už sienų
Baltieji rūmai paragino komunistinę Kinijos valdžią pasiaiškinti dėl žmonių, žuvusių, sulaikytų arba dingusių per 1989 m. birželio įvykius, apie kuriuos iki šiol draudžiama kalbėti šioje politinių reformų vengiančioje, bet didelę ekonominę pažangą darančioje šalyje. „Pripažinkite birželio ketvirtąją“, – skandavo susirinkusieji, mojuodami plakatais Honkongo Pergalės parke.
Susirinkusiems jauniems ir pagyvenusiems žmonėms uždegus žvakes žuvusiųjų atminimui, parke užgeso šviesos. Per garsiakalbius buvo skaitomos Pekine 1989 m. birželio 4-ąją žuvusiųjų pavardės, o dideliuose ekranuose rodomi dokumentiniai kadrai iš susidorojimo su studentais. „Šis įvykis turi būti įaugęs į visų širdis. Negalime leisti laikui to ištrinti“, – tvirtino 19-metė studentė Anna Lau. Vyriausiasis renginio organizatorius Lee Cheuk-Yanas sakė, kad į atminimo ceremoniją susirinko rekordinis skaičius – 180 tūkst. – žmonių. Policija kol kas apie susirinkusiųjų skaičių neinformavo. „Nežinau, ko Kinijos vyriausybė bijo ir draudžia kalbėti apie birželio 4-ąją, bet Honkonge mes kovosime iki galo“, – teigė viena iš protestuotojų.
Minėjimas vyko ir Taivano sostinėje Taibėjuje, kur į maždaug 500 susirinkusiųjų kreipėsi tremtyje gyvenantys Kinijos disidentai ir kruvinų įvykių liudytojai. Taivano prezidentas Ma Ying Jeou 25 metų senumo įvykius pavadino milžiniška istorine žaizda. Jis paragino Pekiną greitai atitaisyti klaidas, kad būtų užtikrinta, jog tokia tragedija daugiau niekada nepasikartos.
Bijo prisiminti
Šimtai, o kai kuriais duomenimis – daugiau kaip tūkstantis, neginkluotų civilių gyventojų žuvo per 1989 m. birželio 3–4 dienų įvykius, kai kareiviai užgniaužė mėnesius trukusius taikius protestus, kurių dalyviai studentai reikalavo ekonominį Kinijos atsivėrimą atitinkančių politinių reformų. Nuo to laiko Kinija labai stengiasi ištrinti iš visuomenės atminties 25 metų senumo įvykius ir cenzūruoja visus incidento paminėjimus socialiniuose tinkluose, o pastarosiomis savaitėmis sulaikė dešimtis aktyvistų, teisininkų, menininkų ir kitų žmonių.
Sostinėje dislokuota tūkstančiai policininkų ir saugumo pajėgų karių, kai kurie jų buvo ginkluoti automatais. Tiananmenio aikštėje ir aplink ją sustatyta daug policijos sunkvežimių, taip pat ugniagesių mašinų ir greitosios pagalbos automobilių. Turistai ir prekiautojai vaikštinėja po didžiulę aikštę Pekino širdyje, bet uniformuoti ir civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai stovi prie kiekvieno kampo ir tikrina praeivių asmens dokumentus. Vienam AFP korespondentui buvo nurodyta ištrinti policijos ir susierzinusių pėsčiųjų konflikto nuotraukas, kurios trečiadienį buvo padarytos prie įėjimo į aikštę.
Sunku priminti
1989 m. naujienos apie Kinijos sostinėje vykstančias demonstracijas ir susidorojimą su protestuotojais mirgėjo viso pasaulio televizorių ekranuose, ir netrukus Pekinas sulaukė itin daug kritikos Vakaruose. Tačiau nuo šių įvykių praėjus ketvirčiui amžiaus, komunistinė valdžia Kinijoje išliko, o šalies įtaka pasaulyje didėja dėl spartaus antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos augimo. Daugelis Honkonge vykusio minėjimo dalyvių atvyko iš žemyninės Kinijos. „Atvykau dalyvauti minėjime, nes Kinijoje neturime jokių teisių ar laisvių. Turiu vykti į Honkongą, kad išreikščiau savo požiūrį“, – sakė 35-erių inžinierius Huangas Waichengas. „Kinijoje yra per mažai žmonių, kurie žino apie šį susidorojimą“, – sakė jis. Iš Guangdongo provincijos atvykęs 52-ejų verslininkas atsivežė ir sūnų. „Visos kinų tautos laisvė turi būti pagrindinis šalies tikslas. Gerai, kad kai kurie žmonės vis dar prisimena šį judėjimą“, – tvirtino jis.
Pagal 1997 m. sutartį, kuria Honkongas buvo perduotas Kinijai, pilietinės laisvės šiame pusiau autonominiame mieste varžomos gerokai mažiau nei žemyne.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay taip pat paragino Kiniją pagaliau atskleisti faktus, gaubiančius Tiananmenio aikštės įvykius.
Valo viešąją erdvę
Kinija daug padarė, siekdama šiuos kruvinus įvykius ištrinti iš visuomenės atminties – pastarosiomis savaitėmis cenzūra blokuodavo bet kokią jų užuominą socialiniuose tinkluose, buvo suimta daugybė aktyvistų, teisininkų, menininkų ir žuvusiųjų artimųjų.
Garsus žmogaus teisių gynėjas Pu Zhiqiangas praėjusį mėnesį buvo sulaikytas su dar keturiais asmenimis po to, kai dalyvavo privačiame seminare, kuriame buvo kalbama apie šį susidorojimą. Maždaug 80 pasaulio atstovų iš 12 šalių trečiadienį parašė atvirą laišką prezidentui Xi Jinpingui, ragindami išlaisvinti suimtą penketą.
Daugelis šalyje dirbančių užsienio žiniasklaidos atstovų sulaukė policijos ir užsienio reikalų ministerijos perspėjimo neruošti su metinėmis susijusių reportažų, nes kitaip gali sulaukti rimtų pasekmių, viena kurių – vizos panaikinimas.
Kinijos socialiniai tinklai, vykdydami valdžios reikalavimą, greitai ištrina visus pranešimus, kuriuose yra bent menkiausia užuomina į susidorojimą. Tačiau keletas jų praslydo pro cenzūrą. Vienas toks – uždegtos žvakės nuotrauka su 1989 m. birželio 4-osios data.
