Trečiadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei Sveikatos apsaugos ministerija surengė videokonferenciją vakcinacijos klausimais. Sklindant informacijai apie skiepų žalą ir daugėjant žmonių, atsisakančių skiepyti vaikus, tiesioginės transliacijos metu norėta visuomenei pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. Videokonferencija pasibaigė vos prasidėjusi, o gyventojai atsakymų į klausimus neišgirdo – dėl milžiniško visuomenės susidomėjimo „nulūžo“ serveriai ir tiesioginė transliacija nutrūko. Šiaulių visuomenės sveikatos centre susirinkę medikai diskusijoje kone vienbalsiai gynė skiepų būtinybę, argumentuodami tuo, kad visame pasaulyje skiepai yra ir turi išlikti. Nuomonės išsiskyrė dėl hepatito B skiepo, kuriuo esą kūdikiai skiepijami be pagrindo.
Vaikų skiepijimų sumažėjo 5 proc.
Tiesioginė transliacija, kurios metu imunoprofilaktikos ekspertai – imunologijos, infekcinių ligų, bendrosios praktikos gydytojai, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir kiti specialistai – žadėjo atsakinėti į klausimus, tetruko keliolika minučių. Pagrindinis diskusijos tikslas buvo pateikti teisingą ir autoritetingą informaciją imunoprofilaktikos klausimais, tačiau gyventojams pateikus klausimus apie aliuminio ir gyvsidabrio žalą skiepijamųjų organizmams, transliacija pasibaigė.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis dar spėjo įspėti žiūrovus, kad pasaulį gali ištikti didelė nelaimė, jei nebebus skiepijami žmonės ir kalbėjo, kad antivakcininių judėjimų iniciatoriai ir šalininkai nesupranta, ką daro.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, vakcinų vaidmuo visuomenės gyvenime yra ypatingas. Skiepais pasaulyje išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, o sergamumas daugeliu užkrečiamųjų ligų, kurios anksčiau buvo vadinamos „privalomomis“ labai sumažėjo. Skiepai tokie efektingi, kad baigiame užmiršti, kaip atrodo sergantys stablige, raudonuke, difterija ar kitomis ligomis.
Sklindant informacijai apie skiepų žalą, apie tai, kad dėl skiepų vaikai suserga autizmu, cukralige, nervų sistemos ligomis ir kt. nuo 2009 metų šalyje stebimas visų skiepijimo apimčių mažėjimas – daugelyje Šiaulių apskrities vaikų profilaktinių skiepijimų sumažėjo apie 4-5 proc. Analizuojant vaikų nepaskiepijimo priežastis ir toliau stebimas nepaskiepijamų vaikų skaičiaus didėjimas dėl migracijos ir tėvų atsisakymo skiepyti vaikus. Dėl šių priežasčių daugiausia nepaskiepijama Šiaulių mieste ir Akmenės rajone.
Suaugusiųjų požiūris į skiepus jau eilę metų išlieka toks pat. Nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 5-7 proc. gyventojų. 2013/2014 m. gripo sezonu Šiaulių apskrityje valstybės finansuojama ir mokama sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 4,7 proc. visų apskrities gyventojų. Šiaulių apskrities gyventojų skiepijimasis komercinėmis (mokamomis) vakcinomis nėra aktyvus, ypač rajonuose. Aktyviausiai gyventojai skiepijasi erkinio encefalito vakcina – kasmet pasiskiepija per tūkstantis asmenų.
Viena iš pagrindinių skiepijimo apimčių mažėjimo priežasčių – negatyvaus visuomenės požiūrio į skiepus stiprėjimas. Lietuvos gyventojų apklausos apie skiepus, kurioje dalyvavo tūkstantis 15–74 metų Lietuvos gyventojų, metu paaiškėjo, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria skiepijimui, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų.
Diskusija išsivystė į sąmokslo teorijų kūrimą
Balandžio 4-ąją „Šiauliai plius“ pateikė šiauliečio bendrosios praktikos gydytojo Dariaus Krištaponio informaciją apie galimą skiepų žalą. Gavęs prieigą prie 2013-ųjų metų recenzuotų užsienio mokslininkų straipsnių, gydytojas medikų susitikime Šiaulių visuomenės sveikatos centre teigė, jog gydytojai apie skiepų žalą nėra informuojami, nuo jų informacija netgi slepiama. D. Krištaponis atsinešė ir medikams dalijo spausdiną užsienio mokslininkų informaciją, tačiau vos vienas kitas ja susidomėjo. Didžioji dalis medikų tikino, kad skiepai yra būtini.
Diskusija išsivystė į sąmokslo teorijų kūrimą. Dalis medikų teigė manantys, kad farmacinės kompanijos, kurios prekiauja vaistais, galbūt ir inicijuoja diskusijas, kad skiepai žalingi. Juk kompanijos suinteresuotos parduoti vaistus, ir joms yra naudinga, kai žmonės serga. Medikai teigė manantys, kad net televizijos laidos, kuriose kalbama apie skiepų žalą, yra „nupirktos“.
D. Krištaponis sako nesantis prieš skiepus, tačiau, jo nuomone, visiškai netikslinga skiepyti visus kūdikius net po tris kartus nuo hepatito B. Pakanka ištirti gimdyves ir vaikų skiepyti nereiktų. Skiepuose seniau buvo naudojamas gyvsidabris, dabar – aliuminio oksidas. Užsienio mokslininkų straipsniuose rašoma, kad ši medžiaga sukelia autizmą, pokyčius smegenyse, jų atrofiją, motorinių neuronų degeneraciją ir kt.
Privačiose įstaigose skiepo nuo hepatito B kaina – apie 80 Lt. Tai reiškia, kad už vieno kūdikio tris skiepus valstybė farmacininkams sumoka beveik 200 Lt. Tyrimas privačiose klinikose dėl hepatito B kainuoja apie 40 Lt. Juk ištirti gimdyvę, ar ji neserga hepatitu B, valstybei būtų penkis kartus pigiau nei skiepyti naujagimį. Kodėl Sveikatos apsaugos ministerija perka brangią vakciną, o ne investuoja į tyrimus dėl hepatito B?
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė teigė, kad ministerijai jau prieš trejus metus pateikta tokia informacija. „Matyt, kažkokie biurokratiniai trukdžiai kyla“, – sakė R. Švambarienė.
„Šiauliai plius“ pasiteiravo Sveikatos apsaugos ministerijos, ar yra svarstoma apie privalomojo kūdikių skiepijimo dėl hepatito B atsisakymą ir gimdyvių tyrimą. Taip pat teirautasi, kiek biudžeto lėšų sumokama vakcinos dėl hepatito B tiekėjams. Atsakymo ministerijos atstovai nepateikė. Didmeninė vienos hepatito B vakcinos kaina – apie 55 Lt.
