Aliona Vasilevskaja / CargoNEWS
Statistiniai duomenys byloja apie tai, kad Rusija ne vienerius metus yra vienas iš svarbiausių Europos užsienio ekonomikos partnerių. Ši Rytų rinka itin svarbi vežėjams. Eksportuojamųjų prekių apimtis kelių transportu iš Europos Sąjungos (ES) į Rusiją 2012-2013 metais siekė 83,4 mlrd. eurų. Anot transporto atstovų, šioje šalyje nuolat kyla iniciatyvų kaip nors “prispausti” užsienio šalių vežėjus.
Vežėjai, anot ekspertų, yra didelės rizikos grupėje, nes Rusija nesunkiai gali jiems sudaryti įvairias kliūtis dirbti savo teritorijoje. Tai neramina, nes ne pirmą savaitę sklinda gandai apie galimą ekonominę blokadą Lietuvai, kuri atsilieptų ir transporto atstovams.
Rusijos rinka neprognozuojama
Transporto atstovų teigimu, Rusijos rinka yra neprognozuojama. „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad net analitikai, kurie šiais metais ES transporto paslaugų sektoriuje žada atsargų kilimą, Rytuose to nemato. Tai, anot jo, siejama su Rusijos ekonomine situacija ir įvykiais Ukrainoje.
Pasak „Linavos“ vadovo, Lietuvos vežėjų ir Lietuvos valstybės aktyvumas, vystant Rytų partnerystės ir Ukrainos temą, vežėjams grįžo bumerangu. „Rusija gali pradėti taikyti tam tikras protekcines priemones savo vežėjų atžvilgiu, o kitų šalių vežėjus nustumti į šalį. Visi atsimename, kaip rugsėjo ir spalio mėnesį Lietuvos vežėjams muitinėje buvo įvesti detalūs patikrinimai, kurie ir pakoregavo metų rodiklius. Tos tris savaitės buvo išbandymas vežėjams ir asociacijai“.
Dabar pradedama kalbėti apie tai, kad dirbti su Rusija tampa vis sudėtingiau. Su tuo sutinka ir kalbinti vežėjai. UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas Erlandas Mikėnas sako, kad pastaruoju metu Rusijos vykdomi veiksmai apsunkina Lietuvos vežėjų padėtį. Rusija nevykdo susitarimų ir nepripažįsta TIR sistemos reikalavimų. Anot jo, nors ne visi vežėjai dirba Rusijos rinkoje, tačiau visi jaučia jos veiksmų padarinius.
„Rusija sugriežtina patikras pasienyje, o mes iškarto jaučiame pervežimų kainų pokytį Europoje,“ – sako jis. UAB „Polita“ vadovas Renatas Vainius papildo, kad dirbdamas su Rusija, pripranti prie besikeičiančių reikalavimų ir biurokratinių užkardų. „Dabar yra neaiškumų ir su TIR sistema. Mes gabename krovinius per Baltarusiją, todėl labai stipriai nuo šito nenukentėjome. Tiems vežėjams, kurie krovinius gabena per Latviją ir Estiją, tai sukėlė papildomų problemų,“ – pasakoja jis.
A. Kondrusevičius sako, kad dėl TIR sistemos Rusijoje yra labai neramu: „Jeigu IRU uždarys TIR sistemą Rusijoje, ji bus ilgam laikui palaidota valstybėje, kuri yra mums labai svarbi. Tokiu atveju kils sunkumų dėl kelionių į kitas TIR sistemos nares, pavyzdžiui, Kazachstaną ir Uzbekistaną. Prarasime ir koridorių per Baltarusiją“.
Krito vežimo įkainiai Pasak transporto atstovų, detalios patikros, vykusios praeitų metų rudenį, yra niekis palyginti su problemomis, kylančiomis dėl šios šalies ekonominės padėties. Stipriai mažėja krovinių srautai į Rusiją, o smukus rublio kursui, gabenti krovinius kartais nėra naudinga. Tam įtakos turi ir politiniai neramumai.
Pasak A. Kondrusevičiaus, nerimą kelia tai, kad praeitais metais lyginant su 2011 ir 2012 metais sumažėjo vežėjų pelningumas. Transporto atstovai pastebi, kad smarkiai krito vežimo į Rusiją įkainiai, apie 10- 15 proc. Anot E. Mikėno, vežimo įkainiai krito visur, ne tik Rusijoje. „Manau, problema yra tame, kad Rusijoje mažėja vartojimas, o dėl to mažiau perkama prekių ir atliekama gabenimų. Tai įtakojo ir kainų kritimą“.
R. Vainius taip pat pastebi, kad Rusijoje dabar dirbti sudėtingiau: „Tai susiję su lėtėjančia Rusijos ekonomika ir įvykiais Kryme. Ta nežinomybė, matyt, dar labiau stabdo krovinių srautus. O pagrindinė priežastis – smukęs rublio kursas ir mažėjantis vartojimas Rusijoje. Gabenimų kainos nukrito ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje. Dabar dalis vežėjų nukreipia mašinas į Europą ir ten jau susidarė transporto perteklius. Dėl to ir ten kainos krito“.
Pirmieji ekonominės blokados ženklai?
Kovo viduryje, Lietuvos verslas pajuto, kad iš Rusijos galima tikėtis visko. Tada verslininkai pradėjo kalbėti, kad blogiausios prognozės dėl šios šalies veiksmų prieš Lietuvą gali išsipildyti.
Kovo 13 dieną, premjeras Algirdas Butkevičius Seime, žurnalistams sakė, kad iš visų Klaipėdos jūrų uosto terminalų negalima nei eksportuoti, nei reeksportuoti maisto produktus. Keletą dienų buvo įvesti apribojimai iš Rusijos pusės. Laikinai sulaikytas maisto produktų išvežimas į Muitų sąjungą. Klaipėdos uoste stojo maisto produktų krova.
Ar būtų sudėtinga persiorientuoti į Europą?
Šiuo metu Lietuvos eksportas pasiskirstęs tarp Rytų ir Vakarų pagrindinių rinkų, tačiau jos nėra geografiškai tolimos, todėl išlieka grėsmė, kad gali vienu metu susidaryti krizinė situacija daugumoje iš jų, o tai galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką. Norint šią grėsmę kuo labiau sumažinti, būtina sparčiau diversifikuoti eksportą ir ieškoti naujų rinkų.
Lietuvos vyriausybė pabrėžia, jog būtina ieškoti galimybių parduoti daugiau produkcijos kituose rinkose. Kyla klausimas, ar Lietuvos vežėjams būtų sudėtinga krovinių srautus nukreipti ne į Rusiją, o į kitas rinkas. Anot E. Mikėno, Rusijos rinka visada buvo problematiška: „Tai neprognozuojama šalis, kainos ten kyla ir krenta. Mums ir visai Europai Rusijos rinka yra labai svarbi, visų pirmą, dėl to, kad paprasčiausiai nutraukius santykius su Rusija, Lietuvos vežėjai Europoje visi „nesutilptų“. Mums tiesiog neužtektų vietos. Europoje mus pripažįsta, mes ten dirbame, bet uždarius Rusijos rinką, mes taptume nekonkurencingi, nes smarkiai sumažėtų kainos“.
Jam pritaria ir R. Vainius: „Europos rinkoje mūsų niekas nelaukia. Vienoje rinkoje dirbame su lenkais, kurie Europoje užima stiprias pozicijas. Jiems dirbti su Europa yra patogiau ir geografiškai. Jau dabar jaučiasi perteklius, tad orientuotis į Europos rinką, manau, būtų ekonomiškai nebe naudinga.“
Ką sako skaičiai
Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditrefrom Lietuva“ duomenimis, pagal kelių transportu atliekamas eksporto į Rusiją apimtis, Lietuva užima 7 vietą ES. Ją lenkia tik Vokietija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Olandija ir Suomija. Lietuvos dalis ES eksporte į Rusiją 2012-2013 metais išaugo nuo 3,5 iki 4,3 %.
„Mes esame rimta gyvybinė arterija, užtikrinanti ES valstybių ir mūsų Rytų kaimynių ekonominį bendradarbiavimą“, – taip apie Lietuvos vežėjus kalba A. Kondrusevičius. Kelių transportu iš Lietuvos į Rusiją eksportuojamų prekių apimtys 2012-2013 metais augo 15,3 %, nuo 3,9 mlrd. eurų iki 4,4 mlrd. eurų.
Per 2012-2013 metus kelių transportu pervežama eksporto į Rusiją dalis išaugo nuo 88,6 % iki 91,3 %. Ekspertai prognozuoja, kad Rusijos protekcionizmas artimiausiu metu mažins ES eksportą. Vežėjams uždaryti keliai į Rusiją pridarytų rimtų bėdų, be to, jau dabar kelia nerimą tai, kad vežėjų pelningumas sumažėjo. Dabar pradėjo mažėti ir krovinių srautai į Rusiją, o smukus rublio kursui, gabenti krovinius kartais nėra naudinga.
