Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdyje svarstyta, kaip galėtų būti taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, kokius principus derėtų taikyti sudarant kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus, kaip reguliuoti vaistų rinką ir ugdyti farmacinę etiką. Sveikatos apsaugos ministras, Kolegijos primininkas Vytenis Povilas Andriukaitis paragino visus teikti siūlymus vaistų politikos tobulinimui. Kolegijos nariai pasveikino ministro iniciatyvą „nelopyti seno sijono“, bet pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje keisti sveikatos draudimo sistemą iš esmės.
„Nacionalinė kompensavimo sistema, įtvirtinta Sveikatos draudimo įstatyme, sukurta pieš 20 metų. Per tą laikotarpį įvykusi mokslo, medicinos, technologijų pažanga yra akivaizdi. Atėjo laikas peržiūrėti valstybės vaistų politikos principus, kartu su specialistais, mokslininkais, praktikais, bendruomene ieškoti efektyvių sprendimų, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Todėl kviečiame visus viešai diskusijai, tikimės konstruktyvių siūlymų“. Pasak ministro, 2014 m. PSDF biudžete Lietuvos sveikatos apsaugai yra skirti daugiau kaip 4,4 mlrd. Ltų, racionaliai naudojant lėšas, apie 1 mlrd. galima būtų sutaupyti ir investuoti į inovatyvios medicinos plėtrą.
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas savo pranešime akcentavo socialinio teisingumo, kompensuojant už vaistus iš PSDF biudžeto, svarbą. Pažymėti pagrindiniai Lietuvos vaistų kompensavimo sistemos netolygumai: vienai ligai ar savo sunkumu ir socialine reikšme artimoms ligoms vaistai kompensuojami skirtingais lygiais. Skirtumai tarp skirtingomis ligomis sergančiųjų gydymui vaistų kompensavimui skirtų lėšų yra dideli (pvz., pasirinktinai apskaičiavus 4 ligų grupių pacientams vaistų kompensavimui skirtas PSDF lėšas per metus sumos skiriasi nuo 237 Lt iki 977 Lt). Kolegijos nariai svarstė galimybę peržiūrėti vaistų kompensavimo lygius, atsižvelgiant į daugumos pacientų socialinį pažeidžiamumą, tobulinti nacionalinę ligų, vaistų ar medicinos priemonių kompensavimo sistemą.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pristatė vaistų vartojimo tendencijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kurios iš esmės yra panašios (kiek mažiau vaistų suvartoja latviai). Pavyzdžiui, širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimas 2012 m. Lietuvoje buvo didesnis, nei kaimyninėse Baltijos šalyse, tačiau panašus, kaip Švedijoje (didžiausias – Suomijoje).
Valstybinės ligonių kasos prie SAM duomenys rodo, kad 2013 m. išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) kompensuoti viršijo planuotas (išleista 701 mln. Lt, planuota 670 mln. Lt, 2014 m. planuojama išleisti 690 mln. Lt). Nors receptų 2013 m. išrašyta nežymiai daugiau, tačiau vidutinė recepto kaina padidėjo (2012 m. ir 2013 m. receptų skaičius buvo atitinkamai – 12 ir 12,1 mln., vidutinė recepto kaina 2012 m. – 55,2 Lt, 2013 m. – 57, 9 Lt). Ligonių kasos pateikė svarstymui vaistų kompensavimo sistemos pokyčius 2014–2016 m, tarp jų – siūlymai kelis kartus per metus perskaičiuoti visų vaistų kompensuojamas kainas, dažniau išleisti kainyno pakeitimus (kas turi teigiamą poveikį vaistų kainų mažėjimui), svarstyti galimybę atsisakyti referavimo į kitas šalis, nustatant vaistų kainas, ir kt.
Aptartas SAM Farmacijos departamento pristatytas vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo priemonių planas 2014–2015 m., kuriame – siūlymai kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimui. Planuojama toliau skatinti naujų generinių vaistų patekimą į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, raginti gamintojus konkuruoti dėl kainų, mažinti pacientų priemokas. Svarbu taip pat siekti vaistų asortimento plėtros, didinti privalomų pigių vaistų asortimentą vaistinėse, nuolat skelbti visą būtiną informaciją pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams ir kt.
