LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt
Radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas, kokį siūlo Darbo partija, turėtų pasekmių ir nedarbo lygiui, ir infliacijai, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, MMA kėlimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Savo ruožtu opozicija „darbiečių“ siūlymą didinti minimalų atlyginimą laiko viešųjų ryšių akcija.
Praėjusią savaitę Darbo partijos (DP) pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad MMA 2015-aisiais turės būti 1509 Lt, jei valdantieji siekia įsivesti eurą.
Ekonomistas G. Nausėda mano, kad MMA kėlimas turi būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčio augimu. „Pasižiūrėkime į Estiją, į kurią mes dažnai orientuojamės. MMA ten 1300 Lt, o vidutinis atlyginimas – 30 proc. didesnis. Kas bus, jei nustatysime tokį patį minimalų atlyginimą, kai vidutinis atlyginimas Lietuvoje – gerokai mažesnis? Pakėlimas turėtų pasekmių nedarbo lygiui, o jei jis būtų radikalus – ir infliacijai“, – LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ komentavo ekonomistas.
G. Nausėda sako sutinkantis, kad MMA tikrai reikia didinti, tačiau pakėlus ją iki 1500 Lt, kai vidutinis atlyginimas yra 2400 Lt, esą pakeltume MMA algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį iki vieno aukščiausių pasaulyje. „Įprastinis vidurkis yra iki 50 proc. Daugelis valstybių turi mažesnį santykį, tačiau klaidinga orientuotis į tas, kurios turi didžiausią santykį“, – pažymi ekonomistas.
Kaip teigia G. Nausėda, mes galime priimti sprendimą kelti MMA nuo 2015-ųjų, kai sprendimas dėl euro jau bus padarytas, ir taip savotiškai apgauti Europos Komisiją bei Europos centrinį banką, tačiau euro įvedimas Lietuvoje tuomet esą bus diskredituotas dar jam nepasirodžius, mat pagrindo kilti kainoms bus kur kas daugiau.
„Dalis įmonių neišvengiamai mėgins perkelti didesnes darbo užmokesčio sąnaudas į galutinės produkcijos kainą. Jei nepavyks perkelti, verslininkų pelno marža mažės labai radikaliai ir įmonės galbūt taps nuostolingomis, stengsis atleisti darbuotojus, nes jie bus per brangūs. Jei pavyks perkelti, tuomet mokės vartotojas. Taigi žmogui geriau turėti teorinį 1500 Lt atlyginimą ir neturėti darbo ar gauti 1000–1100 Lt, už metų gal ir 1200 Lt, ir turėti darbą?“ – teiraujasi G. Nausėda.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma tokius „darbiečių“ užmojus laiko viešųjų ryšių akcija.
„Ko gero, neatsitiktinai dabar yra dirbtinai paleista ta diskusija, žinant, kad nuo sausio mėnesio labai ryškiai didėja atlyginimai aukštiems valstybės pareigūnams, Seimo nariams, ministrams. Tai valdantiesiems turbūt nelabai įdomu ta tema diskutuoti ir daug įdomiau sukelti diskusiją apie MMA“, – svarsto parlamentaras. J. Razma LRT radijui sako, kad galima ir atvirkščiai nei L. Graužinienė susieti MMA su euru. „Jei 2015-aisiais padidintume MMA iki 1500 Lt, eurą matytume kaip savo ausis. Būtų tokia infliacija, kad mes tikrai tuos kriterijus viršytume“, – įsitikinęs politikas.
Pasak jo, 2013-aisiais bankrutavusių įmonių skaičius yra 14 proc. didesnis nei 2012-aisiais. Praėjusiais metais, J. Razmos skaičiavimu, bankrutavo 1545 įmonė. „Prie šito prisidėjo net ir pribrendęs MMA pakėlimas iki 1000 Lt“, – LRT radijo laidoje kalbėjo parlamentaras.
J. Razmos teigimu, valdančiosios partijos turėtų laikytis susitarimo su profsąjungomis, kurios esą pasisako, kad MMA turėtų būti maždaug pusė vidutinės algos. „Jei jau profsąjungos, kurios gina dirbančiųjų interesus, nereikalavo daugiau, matyt, net jos supranta, kad yra ribos“, – tvirtina J. Razma.
Tuo metu „darbietis“ Kęstutis Daukšys laikosi nuomonės, kad 1000 Lt yra per maži pinigai žmogui oriai gyventi. „Tą reikia pripažinti. Valstybė privalo užtikrinti padorią minimalią algą, o tos įmonės, kurios dirba ir moka atlyginimus Lietuvoje, turi sukurti tokais darbo vietas, kurios būtų pakankamai efektyvios“, – tvirtina K. Daukšys.
„Tiesą sakant, šiandien pasirašyčiau sprendimą pakelti MMA iki 1500 Lt, jei iniciatyvos šalininkai iš partijos ar kitų lėšų suformuotų amortizacinį fondą, į kurį, netekę darbo žmonės, galėtų kreiptis bei gauti kompensaciją. Kartais ekonomikoje, deja, tenka padaryti kokį nors sprendimą, kad įsitikintume, jog jis yra neigiamas“, – tvirtina G. Nausėda.
Jo teigimu, kur kas protingesnis kelias būtų kelti MMA nuosekliai, pasižiūrint, ar tai nesukels neigiamų padarinių.
