Vos suspėdami vykdyti perkrautas mokymo programas, Lietuvos pedagogai laiko sunkiai randa ne tik vaikų, bet ir savo pačių asmeninių kompetencijų ugdymui. Susidariusi situacija lemia, jog mokyklą abiturientai baigia su vienu batu – „prikimšti“ žinių, tačiau neparengti savarankiškam gyvenimui, o mokytojams tenka klausytis tėvų priekaištų. Šios ir kitų pedagoginių problemų sprendimo būdai – gruodžio 6 d. Vilniuje organizuojamoje Mokytojo saviugdos dienoje.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) užsakymu atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, mūsų šalies moksleivių tėvai labai dažnai skundžiasi, kad bendrojo lavinimo įstaigose vaikai netobulėja įvairiapusiškai. Jų nuomone, per mažai dėmesio skiriama moksleivių kūrybingumui, savarankiškumui, iniciatyvumui, gebėjimui veikti nestandartinėse situacijose. Trumpai tariant, moksleiviams apaunamas tik vienas batas – jie gauna žinių, tačiau neturi kompetencijų, kaip, kur ir kada tas žinias naudoti.
LVJC direktorius Valdas Jankauskas įsitikinęs, kad mokytojai yra tapę dabartinės švietimo sistemos įkaitais. „Programos didžiulės, reikalaujama išmokyti kuo daugiau, o laikas – limituotas. Kuomet klasėje yra 30 mokinių, tu turi būti tikras virtuozas, jog su kiekvienu dar suspėtum pasikalbėti ir apie vertybes, asmeninį tobulėjimą“, – pastebi Lietuvoje ir užsienyje rengiamų seminarų pedagogams lektorius.
Pasak V.Jankausko, būtent tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos darbo rinka susiduria su „robotukų armija“, o akmenys krinta į situacijos kontroliuoti negalinčių pedagogų daržą.
„Vienas iš apmaudžiausių pavyzdžių – elementarūs darbo pokalbiai. Jauni žmonės į juos ateina aklai iškalę visus galimus atsakymus, lyg po intensyvios treniruotės. Kuomet paaiškėja, jog visa tai buvo išmokta, situacija būna labai nemaloni – tiek darbdaviui, tiek potencialiam darbuotojui, – dėsto LVJC vadovas. – Labai aiškiai matosi, jog mūsų jaunimui trūksta savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo įgūdžių. Apskritai, rinkdamiesi specialybes žmonės negalvoja, kaip iš to išgyvens. O iš tikrųjų reikia mąstyti ne apie tai, kur stoti, o apie tai, kokią naudą specialybė gali atnešti ateityje“.
Viena iš realių galimybių mėginti pakeisti esamą padėtį – kreiptis į neformaliojo ugdymo specialistus. Praktinę pagalbą jie siūlo tiek moksleiviams, tiek jų tėvams, tiek patiems pedagogams.
„Neformalus ugdymas – visa tai, kas susiję su socialinėmis kompetencijomis, gyvenimo įgūdžiais, gebėjimais, vertybėmis. Moksleiviams siūlome įvairius būrelius, tėvams – seminarus, padedančius geriau suprasti savo vaikus, atskleisti jų talentus. Itin platų seminarų spektrą – pradedant motyvaciniais dalykais ir baigiant laiko valdymu bei verslumo ugdymu – rekomenduojame pedagogams. Esame parengę ir išbandę seminarų ciklą, kurį palankiai įvertino net ir tokia šalis, kaip Rusija, – pažymi V.Jankauskas.
Seminaruose dalyvavo jau dešimties Maskvos mokyklų pedagogų kolektyvai, o netrukus ši programa bus pristatyta ir Lietuvoje. Visi ugdymo specialistai kviečiami dalyvauti gruodžio 6 d. Vilniuje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyksiančioje Mokytojo saviugdos dienoje, kurios metu V.Jankauskas ves asmenine patirtimi paremtus praktinius seminarus.
