• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl „Rail Baltica“ Latvija ir Estija neria kilpą Lietuvai

Lietuvoje dar vasarą viešėjęs Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas teigė, kad vykdant „Rail Baltica“ projektą Lietuva yra didžiausia kliūtis, nes nenori kurti bendros įmonės su Latvija ir Estija. Visgi Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus patikino, kad toks sprendimas nebuvo priimtas iš karto dėl šalių patirties neturėjimo.

Lietuvoje dar vasarą viešėjęs Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas teigė, kad vykdant „Rail Baltica“ projektą Lietuva yra didžiausia kliūtis, nes nenori kurti bendros įmonės su Latvija ir Estija. Visgi Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus patikino, kad toks sprendimas nebuvo priimtas iš karto dėl šalių patirties neturėjimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Partsas viename interviu taip pat teigė, kad projektas „Rail Baltica“ trunka ilgiau nei reikia ne tik dėl Lietuvos nenoro jungtis su kaimyninėmis šalimis, bet ir mūsų šalies deklaracijos, kad šioje srityje esame nuveikę daugiausiai.

REKLAMA

A. Jackus laidoje „Ryto espresso“ pasakojo, kad prieš 10 m. buvo numatyta europinė vėžių rekonstrukcija su Lenkija, Latvija ir Estija.

„Negalėjome laukti, kada jos nuspręs investuoti ar ne, viskas buvo suderinta su Europos Komisija“, – apie anksčiausiai pradėtą veiklą kalbėjo pašnekovas.

Visgi šį rudenį, rugsėjo 16 d., tarp šalių buvo pasirašyta deklaracija, kuria numatoma nuo kitų metų pradžios įsteigti bendrą įmonę, kuri padėtų vykdant antrąjį „Rail Baltica“ projekto etapą – greitojo (sieks 240 km/h) geležinkelio vėžių tiesimą.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl Lietuva nenorėjo jungtis su kaimynėmis? A. Jackus nebuvo linkęs dramatizuoti ir tikino, kad Estija turi nelabai gerą patirtį valdant savo turtą, savo geležinkelių infrastruktūrą. Jo žiniomis, estai buvo geležinkelį pardavę, po to ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis bandė išsipirkti atgal. Latvija, matyt, irgi turi savo priežasčių.

„Na, o mes iš tiesų esame turbūt vieninteliai tarp šių valstybių, išsaugoję, gerąja prasme, stiprią Lietuvos geležinkelių kompaniją, kuri dirba sėkmingai, pelningai, kuri turi patirtį šiuo metu netgi tiesiant europinį geležinkelį. Darbai vyksta sklandžiai ir iki 2015 m. europinė vėžė bus nutiesta iki Kauno. Man būtų sunku tikėti, kad sukūrus absoliučiai naują įmonę, be jokios patirties, nekiltų pavojus projekto įgyvendinimui. Ir tada kyla klausimas, kodėl mes, turėdami sukauptą gerą geležinkelio valdymo patirtį, turėtume kurti kažką naujo?“ – laidoje klausė A. Jackus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų