REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinės jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. Pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams.

Žmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinės jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. Pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiais metais iš įsteigtų 6 tūkst. 578 naujų įmonių maždaug pusė įregistruotos tokiu pat adresu kaip įregistruotos 3 ar daugiau įmonės. Vien 5 populiariausiais adresais įregistruotos 943 įmonės. Iš pateiktos statistikos matyti, kad naujai besikuriančios įmonės neturi galimybių nusipirkti nekilnojamojo turto arba verslo pradžioje nenori skirti pinigų fizinei būstinei įsigyti.

REKLAMA

Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius savaitraščiui „Ekonomikai.lt“ teigė, kad dabartinis verslo įmonių steigimo variantas, t. y. reikalavimas turėti fizinį adresą, neduoda jokių pliusų nei vartotojams, nei verslo partneriams, o tik apsunkina steigimosi procesus.

Iniciatyvos keisti įstatymus nėra

„Blogai, kad vis dar nėra atsisakoma reikalavimo turėti fizinį adresą. Kol Europos Sąjungos (ES) direktyva nėra pakeista, nieko negalima padaryti“, – savaitraščiui teigė R.Šimašius. Seimo nario teigimu, jokių iniciatyvų keisti direktyvą kol kas nėra.

REKLAMA
REKLAMA

„Steigiant savo įmonę reikia turėti nekilnojamojo turto. Kadangi dalis verslininkų jo neturi, perka adresus, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė „Virtualios erdvės“ direktorius Mantas Pakamorė. – Dažnai būna, kad klientai yra jauni žmonės, tik pradedantys verslą.“

Pasak pašnekovo, yra ir kita alternatyva – steigti įmones gyvenamuosiuose būstuose. Tačiau tokios alternatyvos, anot M. Pakamorės, yra problemiškos, nes tada įmonė registruojama ne steigėjo, o asmens, kuriam tas butas priklauso – dažnu atveju tai yra giminaičiai, – vardu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Įmonės vadovu tampa buto savininkas, o tai gali sukelti kitokių problemų“, – kalbėjo „Virtualios erdvės“ vadovas.

Savo įmones steigti galima ir savivaldybės išpirktose tam skirtose patalpose. Vien bute, esančiame Architektų g. 56–101, Vilniuje, šiemet jau įregistruotos 266 įmonės. Tai – daugiausia įregistruotų įmonių turintis adresas ir šiais, ir praėjusiais metais.

„Virtualios erdvės“ direktorius savaitraščiui teigė, kad yra ir kitų priežasčių, kodėl steigiamos tokios įmonės, kurių savininkai neturi fizinės savo būstinės. „Veiklos pradžioje, kai dar nėra daug darbuotojų ir įmonė tik pradeda veiklą, neturima išteklių nekilnojamajam turtui pirkti. Todėl iš pradžių jos steigiamos virtualiai, o vėliau, kai jau turi daugiau darbuotojų, pradeda nuomotis patalpas“, – pasakojo M. Pakamorė.

REKLAMA

Bendrovės direktorius teigė, kad tokioms įmonėms atsiranda tam tikrų nesklandumų. „Problemiška, kad įmonės adresas nebūtinai yra toje vietoje, kurioje ji realiai veiks. Darbuotojai dirba virtualiai“, – kalbėjo M. Pakamorė.

Įmonių daugėja

„N-biuro“ projektų vadovė Giedrė Bieliūnienė teigė, kad įmonių, kurios perka virtualaus biuro paslaugas, skaičius auga. Nors vis dar galioja reikalavimas turėti nekilnojamojo turto, verslininkams siūloma registruotis virtualaus biuro paslaugas siūlančių įmonių verslo centruose. Už registracijos adresą per metus tenka mokėti kelis šimtus litų.

REKLAMA

Taip suteikiamos tokios paslaugos kaip registracijos adresas, adresas korespondencijai, galimybė naudotis organizacine technika, konferencijų salėmis ir panašiai. Savaitraščio pašnekovų teigimu, virtualaus biuro paslaugos ypač aktualios jauniems žmonėms, kurie dar neturi pakankamai lėšų, kad galėtų įsigyti nekilnojamojo turto.

„Virtualaus biuro paslaugos ypač aktualios jauniems žmonėms, kurie nuosavo būsto dar neturi ir kurį laiką neturės, nes pinigėlius investuoja į pradedamą verslą“, – teigė R.Šimašius.

Kad pradedantieji verslininkai nenori leisti pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti ir geriau taupo lėšas, patvirtino virtualaus biuro paslaugas teikiančios bendrovės „N-biuras“ projektų vadovė G. Bieliūnienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvoje nėra galimybės atidėti mokesčių. Dar nespėjus įsteigti įmonės jau reikia juos mokėti, tad žmonės vengia išlaidų, – virtualaus biuro pranašumus vardijo G.Bieliūnienė. – Didžiulis privalumas yra tas, kad mažesnei kontorai ir darbuotojams išlaikyti tenka mažesnės sąnaudos.“

G. Bieliūnienės teigimu, pastebima tendencija, kad dalis įmonių išeina į realius biurus arba didesnes kontoras. „Vis dėlto turime ilgalaikių klientų, kuriems biuras nereikalingas“, – atskleidė „N-biuro“ projekto vadovė.

Skatina atvykti imigrantus

G. Bieliūnienė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, jog pasitaiko ir taip, kad virtualaus biuro paslaugas perka iš trečiųjų šalių atvažiavę imigrantai.

REKLAMA

„Atvykėliai įregistruoja įmones, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje, – pasakojo ji. – Norint tas įmones išregistruoti ir neteikti virtualaus biuro paslaugų, didelių problemų nekyla, nes jos būna negyvybingos.“

Apie plūstančius į Lietuvą imigrantus iš trečiųjų šalių ir kuriančius čia fiktyvias įmones, kurios padeda užsieniečiams patekti į Lietuvą kaip tarpinę stotelę į Šengeno erdvę, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato l.e. Migracijos valdybos viršininkės pareigas Edita Prilepskienė.

REKLAMA

Jos teigimu, dėl liberalios migracijos politikos į Lietuvą plūsta verslininkai iš Nigerijos, Pakistano, Bangladešo, Indijos ir kitų šalių. Tokie fiktyvūs verslininkai, gavę leidimą gyventi Lietuvoje, „komandiruoja“ save dirbti į, pavyzdžiui, į Vokietiją.

Teisės aktų spragos

E. Prilepskienės manymu, pagrindinė problema – teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių teisinę padėtį, spragos. „Šiuo metu nėra nustatyta, kokia turėtų būti metinė įmonės apyvarta, kokį pelną ji turėtų gauti ir panašiai“, – sakė pareigūnė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Migracijos valdybos viršininkės teigimu, tokie verslininkai yra tikrinami, rengiamos jų apklausos – kokiu tikslu atvyksta į Lietuvą, kokį verslą ketina čia kurti, su kokiomis lietuviškomis įmonėmis bendradarbiauti. Pasak E. Prilepskienės, pasitaiko tokių kuriozinių atvejų, kai imigrantas net neskiria Latvijos nuo Lietuvos.

Migracijos valdybos duomenimis, per pastaruosius šešis šių metų mėnesius yra atliktos 167 užsieniečių apklausos dėl įmonių, registruotų Lietuvoje, veiklos. Taip pat surengti 474 įvairūs patikrinimai, padedantys išsiaiškinti, ar įmonė nėra fiktyvi.

REKLAMA

Top 5 adresai, kuriais registruojama daugiausia įmonių

Įsiregistravusių įmonių skaičius (2013 metais) Architektų g. 56–101, Vilnius 266 J. Savickio g. 4, Vilnius 259 Islandijos pl. 95–57, Kaunas 165 Ramybės g. 4–70, Vilnius 134 Europos pr. 122, Kaunas 119 Didelė dalis šių įmonių steigiamos siekiant jas parduoti. Nusipirktos jos naudojamos įvairiai, dalis jų plėtoja labai sėkmingą verslą. „Virtualios erdvės“ duomenys.

FAKTAI: Virtualios įmonės

2013 metais iš viso įsteigta 6 tūkst. 578 įmonės 3 tūkst. 31 įmonė registruota adresu, kuriuo 2013-aisiais registruotos 3 ar daugiau įmonių Iš adresu Architektų g. 56–101 įsiregistravusių įmonių 259 įmonių direktorius yra tas pats.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų