REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netrukus mokyklų duris užversiantys abiturientai darys vieną svarbiausių karjeros sprendimų savo gyvenime. Daugelio galvose jau dabar kirba klausimai: Lietuva ar užsienis, tikslieji ar humanitariniai mokslai, populiari, širdžiai artima ar perspektyvi specialybė? Vilniaus kooperacijos kolegijos (VKK) Karjeros centro koordinatoriaus Manto Čiplio teigimu, tai yra klausimai, į kuriuos nėra vieno teisingo atsakymo, pats sau turi atsakyti kiekvienas apie studijas galvojantis jaunuolis. Teisingai priimtas sprendimas užtikrins motyvaciją mokytis ir siekti aukščiausių rezultatų.

REKLAMA
REKLAMA

Visų pirma, svarbu išsiaiškinti, ar specialybė, kurią renkatės, atitinka jūsų lūkesčius. Tai yra – ar specialybės studijų programoje numatyti dalykai suteiks būtent tas kompetencijas, kurios reikalingos būsimam jūsų darbui. Būsimi studentai dažnai nepakankamai įsigilina į dalykus, kuriuos studijuos. Dėl to ne vienas vos pradėjęs mokytis studijomis nusivilia, ar net meta mokslus.

REKLAMA

Kita vertus, abiturientai neturi ieškoti idealios studijų programos. „Kiekvienoje studijų programoje rasite dalykų, kurie nepatiks, nesuprasite, kuo jie susiję su jūsų studijuojama specialybe. Jums tas dalykas pasirodys bereikšmis, o galbūt kitas iš jo labai daug išmoks. Nėra universalios studijų programos, tinkančios visiems. Tad reikia rinktis tą, kuri atrodo artimiausia“, - pataria M. Čiplys.

Ne vienas jaunuolis svarsto, ar rinktis tai, kas perspektyvu, ar tai, kas artima ir įdomu. Čia pasitvirtina sena tiesa – daryk, kas tau patinka, ir tai seksis. Perspektyvi specialybė negarantuoja darbo vietos, o visi darbdaviai ieško žmonių su aistra tam, ką jie daro. Tai vienas iš svarbiausių kriterijų, kurių laikosi darbuotojų ieškantys žmonės. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrus sienoms ir prasidėjus emigracijos bangai, emigruoti pradėjo ir jauni, tik mokyklą baigę žmonės. Tačiau kitaip nei dauguma emigrantų, jie neieško praturtėjimo galimybių, o renkasi mokslus universitetuose Europoje ir už jos ribų. Daug lietuvaičių renkasi studijas Anglijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos aukštosiose mokyklose.

„Nusprendus studijuoti užsienyje, svarbu apsvarstyti, kokią šalį ir kodėl renkatės. Vienam galbūt norėsis pagilinti tam tikros kalbos žinias. Tuomet būtų protinga rinktis ta kalba šnekančias šalis. Tuo tarpu kitas studijų metu trokšta esminių praktinių žinių. Tokiu atveju jis turėtų žiūrėti į tas šalis, kurios jau daug metų rengia įvairius praktinius mokymus, užsiėmimus už universiteto ribų. Tačiau visų svarbiausia įvertinti, ar tikrai esi pasiryžęs pradėti savo karjeros kelią svečioje šalyje. Jeigu užsienis pernelyg nevilioja, dar nesinori palikti gimtosios šalies, pradžiai galbūt užtektų tarptautinės patirties, gautos dalyvaujant „Erasmus“ ar kitose tarptautinėse mainų programose. Taip pat, visada yra galimybė Lietuvoje pabaigti bakalauro studijas, o į užsienį važiuoti įgyti magistro laipsnio“, - teigia (VKK) Tarptautinių ryšių skyriaus koordinatorė Vaida Stalčinskė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų