REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Telefoninius sukčius įmurkdo neabejingi žmonės

Per keletą dienų vien Alytaus krašte – apie 20 000 litų, tuo pat metu Klaipėdoje – dar 6000. Tiek pinigų telefoniniams sukčiams „padovanojo“ patiklūs gyventojai. Ką gi, jau bene vienuoliktus metus žmonės mulkinami apgavystėmis apie neva į bėdą patekusius artimuosius. Tik du iš mažiausiai 13 neseniai nusižiūrėtų aukų ryžosi pergudrauti sukčius, ir šiems buvo uždėti antrankiai.

REKLAMA
REKLAMA

Gudri pensininkė

Klaipėdietė medikė (75 m.), daug metų dirbusi greitosios pagalbos stotyje ir kone kasdien susidurdavusi su ekstremaliomis situacijomis – žaibiškai spręsdavusi, kokia pagalba reikalinga atvežtam pacientui, neišsigąsdavusi girtų ir agresyvių ligonių, grasindavusių „dar sugrįžti“ ar „patykoti“, yra įsitikinusi, kad vien policijos pastangos išgaudyti telefoninius sukčius – tai tik kova su vėjo malūnais. Anot šios medikės, patys žmonės, supratę, jog pateko ant sukčių kabliuko, dažniau turėtų ne ranka numoti, nes tas pats sukčius tuomet iškart rinks kitos potencialios aukos telefono numerį, bet vesti derybas su apgaviku, vaidinti, kad melu patikėta, ir stengtis įduoti nors vieną iš sukčių bendrininkų policijai.

REKLAMA

Klaipėdietė neseniai pati taip padarė. Jos dėka policininkai sulaikė 30 metų vyrą, atėjusį pasiimti „sutartų“ pinigų – 5000 litų.

Pensininkė, sulaukusi skambučio, tuoj suprato, kad nepažįstamasis, apsimetęs sūnumi, meluoja apie neva sužalotą mergaitę, ir akimirksniu nutarė papramogauti – pasityčioti iš sukčių. Ji nė kiek nesutriko, nes tokio skambučio tąkart sulaukė jau bene septintą kartą. Anksčiau moteris tokiu atveju ir tyliai ragelį buvo padėjusi, ir grasinusi, kad kreipsis į policiją, ir „patarusi“ sukčiams „naują dainelę išmokti, nes ši jau seniai nusibodusi“.

REKLAMA
REKLAMA

Bet paskutinįkart medikė spontaniškai įsijautė į netikėtos žinios suglumintos aukos vaidmenį ir skambinusiam sukčiui paaukojo beveik valandą savo laiko. Moteris apsimetė esanti labai susijaudinusi, verkšleno, domėjosi esą sužalotos mergaitės sveikata, guodėsi „policininkui“ ir tyčia žadėjo tuoj pat atlyginti dalį žalos.

Kai per ilgai trukusį pokalbį sukčius paprašė suskaičiuoti namie turimus pinigus, pensininkė rado progą kitu telefonu greitai paskambinti į policiją ir glaustai pranešti apie savo „teatrą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po to gudri ir drąsi klaipėdietė dar bemaž pusvalandį „guodėsi“ sukčiui dėl ištikusios nelaimės ir šitaip vilkino laiką, kad tik spėtų atvykti policininkai, kuriais moteris labai tikėjo.

Baigėsi tuo, kad pareigūnai sulaikė pas klaipėdietę atvykusį įtariamąjį, kai tik šis nuspaudė jos buto durų skambutį.

Nufilmuoti sukčiai

Po sėkmingo sukčiaus sulaikymo uostamiesčio pareigūnai gyrė patyrusią medikę už ryžtą ir drąsą. Jie sakė, kad dauguma žmonių, nors tuoj pat pergudrauja sukčius, bet dažniau nesiima bendradarbiauti su policija, o tik iškeikia skambintojus, nes skųstis pareigūnams paprasčiausiai bijo. Esą įskųstų sukčių bendrininkai, žinodami įskundėjo telefono numerį ir adresą, gali bet kada sugrįžti ir atkeršyti.

REKLAMA

„Kol visi bijosime, tol klestės tie sukčiai, – tik tiek apie galimą baimę tepasakė minėta klaipėdietė medikė. – Man labiausiai buvo gaila tik sukčiams sugaišto laiko!“

O „Akistatos“ kalbinti Kalvarijos, Vilkaviškio, Klaipėdos, Alytaus teisėsaugininkai, susidūrę su gyventojų įduotais sukčiais, teigė nežinantys ir net negirdėję dar nė vieno atvejo, kad įskųsti sukčiai po kurio laiko sugrįžtų atkeršyti ar kitaip skriaustų juos įklampinusius žmones.

Baimės jausmas, stabdantis „spektakliams“ ryžtis eilinius gyventojus, yra suprantamas, tačiau toks jausmas nė kiek nekankina neabejingų apsaugos darbuotojų, kuriems gaudyti telefoninius sukčius (ir kitokio plauko nusikaltėlius) nėra tiesioginė jų pareiga.

REKLAMA

Saugos tarnybos „Eurocash1“ darbuotojų dėka Kaune neseniai pralaimėjimą patyrė trys telefoniniai sukčiai.

Tie apsaugininkai galėjo ramiai žvalgytis po prekybos centro „Akropolis“ patalpas, kaip daro kasdien, kol neįvyksta koks nors incidentas, tačiau vyrų dėmesį patraukė trys po prekybos centrą vaikščioję asmenys. Šie ilgokai „vizitavo“ parduotuves, bet jose nieko nepirko – net prekėmis nesidomėjo, vaikštinėjo iš vienos patalpos į kitą ir vis kalbėjo mobiliaisiais telefonais. Tie asmenys, buvo matyti, pažinojo vienas kitą, nes tai susitikdavo visi kartu, tai vėl išsiskirstydavo. Apsaugininkams kilo įtarimų, kad kažkas rezgama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neabejingi saugos darbuotojai pradėjo akylai sekti įtartinus tipus, žiūrėdami į vaizdo kamerų monitorius. Pastebėję, kad vienas iš sekamųjų išėjo iš prekybos centro į kiemą ir susitiko su pagyvenusia moterimi bei perdavė jai savo telefoną, kuriuo pats ką tik kalbėjo, o netrukus moteris padavė tam tipui kažkiek pinigų, apsaugininkai suprato, kad tas pasimatymas dvelkia nešvariu sandėriu.

Vyrai nuskubėjo prie moters ir tuoj sužinojo, kad ji ką tik perdavė 9000 litų asmenims, kurie esą padės jos anūkui, patekusiam į bėdą Norvegijoje. Savo pinigus močiutė prieš kelias minutes buvo pasiėmusi banko skyriuje. Tiesa, kaunietė iš pradžių bendravo nenoriai, nes jai „geradarių“ buvo prisakyta viską laikyti paslaptyje. Ji tik kartojo ką tik kalbėjusi telefonu „su pačiu Norvegijos ambasadoriumi“.

REKLAMA

Apsaugininkai, veikdami operatyviai, sulaikė ir policijai perdavė su įkalčiais tris įtariamus telefoninius sukčius (29, 30 ir 37 m.). Šiems nepavyks išsisukti, nes jų veiksmai nufilmuoti.

Akys ir ausys – banke

Minėti apsaugininkai teigė manantys, kad telefoninių sukčių melo užburtiems žmonėms daugiau galėtų padėti ir bankų darbuotojai, į kuriuos kreipiasi apgautieji, atėję pasiimti pinigų. Banko darbuotojai turi galimybę pasikalbėti su klientais, o šie neretai, prislėgti bėdos, ir išsipasakoja. Be to, banko darbuotojai taip pat mato, kaip įtartinai elgiasi kai kurie asmenys, atėję skubiai išgryninti sąskaitoje esančių pinigų.

REKLAMA

Tokie atvejai – ne kasdienybė, bet ir ne išimtys.

Prieš kurį laiką tik įžvalgios banko darbuotojos Šiauliuose dėka Kuršėnų miestelio gyventoja (70 m.) atgavo 14 000 litų, kurie ką tik buvo jau pervesti į kito asmens sąskaitą, kai kuršėniškė, patikėjusi, kad telefonu kalbėjosi su policininku, nenoriai, bet vis tiek atskleidė jam savo elektroninės bankininkystės slaptuosius duomenis.

Moteriškė buvo įtikinta, kad esą jos sąskaitą banke gali netrukdomi „revizuoti“ finansiniai nusikaltėliai, kurie per tą sąskaitą plauna pinigus, todėl būtina sukčius užklupti darant nusikaltimą. Trys aferistai (17, 18 ir 35 m.) buvo sulaikyti, kai atėjo į banko skyrių išgryninti iš kuršėniškės sąskaitos gautų pinigų. Didelės pinigų sumos pervedimo operacija įtarimą sukėlė tris labai skubėjusius ir nuolat besidairiusius klientus pamačiusiai banko darbuotojai. Ji operatyviai paskambino į policiją, ir atskubėję kriminalistai sulaikė įtariamuosius banko patalpose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau banko darbuotojai papasakotų ir kitokių nutikimų, kai sukčių apmulkintiems žmonėms padėti nepavyksta. Panašus atvejis prieš kurį laiką buvęs Vilkaviškyje. Banko darbuotoja, įtarusi, kad pasiimti nemenką pinigų sumą atskubėjusi pensininkė juos tuoj perduos telefoniniams sukčiams, užkalbino klientę. Šioji net supyko ir tik riktelėjo: „Ne jūsų reikalas, kam man reikia šitų pinigų – jūs dirbkite savo darbą!” Banko darbuotoja ir dirbo. Bet viską tvarkė ypač lėtai, kad į banko skyrių spėtų atvykti tyliai jos iškviesti policininkai. Šie pensininkę sutiko jau beišeinančią. Sukčių melu įtikėjusi moteris pyko ir niršo, kad prie banko esą prisistatė ją apvogti norintys „sukčiai“. Ji patikėjo kriminalistais tik tada, kai šie paakino pensininkę paskambinti sūnui, kurį ji neva turėjo išgelbėti nuo gresiančios bylos. Tuomet moteris džiaugėsi, kad neprarado savo pinigų, ir jau kvailino save už patiklumą.

REKLAMA

KOMENTARAS

Simona LUDAVIČIŪTĖ, Alytaus policijos atstovė:

Policijos pareigūnų kova su telefoniniais apgavikais išties būtų rezultatyvesnė, jeigu labiau padėtų pačios sukčių kalbintos aukos. Suprantama, ne visi dėl baimės ar dėl laiko stokos, ar dėl dar kokių nors priežasčių linkę tęsti pokalbį su paskambinusiais asmenimis ir juos įvilioti į spąstus, tačiau bent jau pranešti telefono numerį, iš kurio skambino apgavikas, galėtų. Prašome bendradarbiauti tų asmenų, kuriems skambino sukčiautojai, nors ir nieko nepešė. Padiktuoti apgavikų telefonų numeriai pareigūnams irgi duoda naudos, nors ir ne kiekvienu atveju. Taip pat nuolat kartojame, kad policijos ir kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, niekuomet neprašo perduoti grynųjų pinigų ar padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Todėl neatskleiskite nepažįstamiesiems savo vardo, pavardės, asmens kodo, konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų.

REKLAMA

Tik faktai:

Bene didžiausias iki šiol telefoninių sukčių grobis – 86 000 litų. Tiek 2009-ųjų spalį išviliota iš 77 metų klaipėdietės.

2007 metais 62 metų vilnietė telefoniniams sukčiams atidavė 50 000 litų.

2012-ųjų spalį 85 metų vilnietė, sukčiams atskleidusi savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, neteko sąskaitoje turėtų 45 000 litų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų