Paskutinį 2012 metų ketvirtį investicijos į komercinį NT Europoje pasiekė 43,7 mlrd. dolerių (111 mlrd. litų), skelbia viena didžiausių pasaulyje NT bendrovių „Cushman&Wakefield“. Tai – geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2007 metų. NT specialistai prognozuoja, kad atsigavimas komercinio NT sektoriuje turėtų įgauti pagreitį šiais metais, o jo varikliu galėtų būti gerėjanti ekonominė aplinka ir augantis investuotojų pasitikėjimas. Didelį postūmį atsigavimui davė tarpvalstybinės investicijos – jų suma paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo didesnė nei vidaus. Į didžiųjų Europos valstybių NT buvo investuojama beveik iš viso pasaulio. Tiesa, ne visoms valstybėms sekasi vienodai gerai: investuotojai koncentruojasi į likvidžias ir dideles rinkas, o pačios stabiliausios buvo Skandinavijos valstybių – Suomijos ir Norvegijos. Prasčiau sekėsi ant makroekonominės rizikos slenksčio esančioms šalims, pavyzdžiui, Graikijai, Ispanijai, Italijai ar Portugalijai. Lietuvoje, pasak specialistų, situacija komercinio NT sektoriuje palaipsniui keičiasi į gera, bet teigiamos Europos komercinio NT sektoriaus nuotaikos į Lietuvą taip sparčiai žengti neskuba.
Nerimas nedingo Anot bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, šiemet, jei pasaulinės ekonomikos tendencijos išliks teigiamos, galime sulaukti daugiau prekybos ar logistikos centrų statybų. „Šiemet turėtų prasidėti didžiųjų prekybos centrų statybos, nes ateina naujų ir didelių nuomininkų, kaip švedų prekybos tinklas H&M, todėl natūralu, kad turėtų atsirasti bent vienas prekybos centras, – svarstė A. Antanavičius. – Šiemet dėl kylančių nuomos kainų turėtų atsirasti ir nuomai skirtų logistikos centrų.“ A. Antanavičius pabrėžė, kad komercinis NT vis dar plėtojamas skirtingu greičiu – jau kurį laiką daugiausia komercinio NT objektų atsiranda sostinėje, o kiti didmiesčiai gerokai apmirę:pavyzdžiui, pernai Vilniuje buvo atidaryti šeši nauji verslo centrai, kurių daugumą statė lietuviško kapitalo įmonės, o Kaune ir Klaipėdoje – nė vieno. „Nerimas, kuris anksčiau buvo NT rinkoje, niekur nedingo. Tiesiog praėjo nemažai laiko nuo nerimo pradžios ir dalis plėtotojų susitaikė su nuolatiniu nerimu. Visi atsargiai žiūri, bet rinka drąsesnė, anksčiau įmonės neskubėdavo plėstis, o šiandieną jau ieško plėtros galimybių“, – situaciją NT rinkoje apibendrino pašnekovas.
Prekybos gatvės keičiasi „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis, paklaustas apie galimus šių metų komercinio NT rinkos nuomos kainų pokyčius , aiškino, kad didelių permainų greičiausiai nematysime – jos turėtų kilti panašiai kaip ir infliacijos lygis. „Jei žiūrėtume į praeitus metus, jie buvo sėkmingiausi sandėliavimo ir prekybinių patalpų rinkai. 2012-aisiaskainos kilo sandėliavimo (apie 5 proc.) ir prekybinių patalpų rinkoje (pakankamai žymiai – 10–15 proc.), – pasakojo S. Vagonis. – Kalbant apie šių metų nuomos kainas, tikimės, kad jos bus panašios kaip ir infliacija mūsų šalyje – ūgtelės keliais procentais. Vargu ar augimas viršys 5 procentus.“ Kalbėdamas apie komercinį NT Lietuvoje S. Vagonis atkreipė dėmesį į bendrą tendenciją, kad keičiasi didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčių vaizdas: laisvus prekybos plotus, kuriuose prieš sunkmetį buvo įsikūrusios avalynės ir kitos parduotuvės, keičia maitinimo ar pasilinksminimo įstaigos. „Anksčiau prekybos gatvėse dominavo rūbų, batų parduotuvės, o šiuo metu – kavinės, klubai. Keičiasi nuomininkų struktūra: avalynės prekės išstumiamos suvenyrų parduotuvių ir keliauja į prekybos centrus, o gatvėse kuriasi pramogų įstaigos, turistų traukos centrai“, – sakė S. Vagonis. „Ober-Haus“ specialistas tai pat užsiminė, kad komercinių patalpų rinką šiemet turėtų pagyvinti ir skandinavų prekės ženklų atėjimas į Lietuvą, tačiau pastarųjų šalių prekybininkai dažniausiai nelinkę kurti turto Lietuvoje, o nusprendžia jį įsigyti. Kuriant naujus objektus dominuoja lietuviško kapitalo bendrovės.
Traukia pelnas Anot „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, skandinaviškų prekės ženklų atėjimas į Lietuvos rinką ilgainiui padės pritraukti ir daugiau kitų investuotojų iš Skandinavijos valstybių, bet tam reikalingi mūsų šalies teisinės sistemos pokyčiai. „Man keista, kodėl skandinavų prekybininkai taip ilgai neatėjo iki šiol: Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių pelningumas išskirtinis – ne tik didesnis negu Vakarų Europoje, bet ir negu Lenkijoje. Vertinant iš šios perspektyvos, galimybių labai daug, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad didelis trikdis pritraukti ne tik skandinavų, bet ir kitų šalių investuotojų vis dar yra biurokratija – teritorijų planavimas, leidimai ir kiti dalykai. Esą dėl didelės biurokratijos kainą moka ir visi Lietuvos gyventojai – maža konkurencija prekybininkams leidžia taikyti didesnius antakinius, todėl tokias prekes kaip drabužiai ar avalynė perkame gerokai brangiau nei galėtume. Bendrai kalbėdamas apie komercinio NT rinką pasaulyje Ž. Mauricas pastebėjo, kad ji pirmiausiai atsigauna tose šalyse, kur matome ir pramonės augimą, o Lietuvoje visiškai išlipti iš duobės jai dar trukdo prastesnė situacija mūsų vidaus rinkoje – mat į ją besiorientuojančios įmonės jaučiasi neužtikrintai ir neskuba investuoti. „Žiūrint į pramonės įmones, jos daugiau investuoja, komercinės paskirties NT rinka atsigauna, bet ji dar nepasiekė to lygio, kuris buvo prieš ekonominį nuosmukį, – aiškino ekonomistas. – Vienintelė sritis, kur stebimas didelis aktyvumas, yra žemės ūkio paskirties žemė. Ūkininkai baiminasi, kad šią žemę gali būti leista įsigyti užsienio fiziniams asmenims, be to, pernai buvo geras derlius ir ūkininkai turi sukaupę papildomų lėšų.“
Faktai: Komercinis NT 2012 m. Lietuvoje atidaryti šeši nauji verslo centrai, kurie užėmė 21 tūkst. kvadratinių metrų ploto Baltijos šalių sostinių pagrindinėse prekybos gatvėse patalpų užimtumas siekė 93–97 proc., o nuomos kainos išaugo dešimtadaliu Po krizės Baltijos šalyse didžiausi sandoriai buvo įregistruoti 2011 m.
