REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdžioms besikeičiant kol kas nedaugėja aiškumo, kaip gyvens dabartiniai senjorai.

Valdžioms besikeičiant kol kas nedaugėja aiškumo, kaip gyvens dabartiniai senjorai.

REKLAMA

Kada neliks „Sodros“ deficito?

„Sodros“ biudžetas tiesiogiai priklauso ne vien nuo to, kokie sprendimai priimami dėl įmokų ir išmokų dydžio, bet ir nuo ekonominės bei demografinės padėties. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei šiandien priimtus įstatymus, socialinio draudimo sistema beveik subalansuojama jau 2015 metais.

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien galima konstatuoti, kad mažėja nedarbas. Pavyzdžiui, jaunimo iki 25 metų nedarbas sparčiausiai mažėja Europos Sąjungoje (ES) – iki 7,7 proc., lyginant šių metų liepos ir 2011 metų to paties mėnesio duomenis. Taip pat didėja įmokų mokėtojų skaičius.

REKLAMA

„Jei bus įvykdytos planuojamos 2013 metų reformos, jau 2014-aisiais „Sodros“ padėtis galbūt leis kompensuoti ir per krizę sumažintas pensijas“, – sako nueinančios Vyriausybės socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Tačiau, pasak D. Jankausko, reikia nepamiršti, kad balansas yra labai trapus, tad nepamatuoti sprendimai gali vėl blokšti „Sodrą“ į deficito duobę.

„Sodros“ biudžeto prognozės priklauso nuo šalies makroekonomikos prognozių, kurias nustato Finansų ministerija. Turimi duomenys rodo, kad 2008 metais socialdemokratų Vyriausybė neįvertino ekonominių realijų, o tai lėmė staigius pokyčius „Sodros“ biudžete – per vienerius metus nuo pertekliaus iki deficito“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

 Kodėl atsirado „Sodros“ deficitas?

Kaip teigia D. Jankauskas, 2008 metais ėmus ryškėti krizės ženklams buvo padidintos socialinio draudimo išmokos. Nauja Vyriausybė 2008-aisiais, anot jo, metų pabaigoje rado „Sodroje“ jau 1,44 mlrd. litų deficitą (2007 metais biudžetas buvo perteklinis).

„Nedidelis rezervas, sukauptas gerovės metais, per pusmetį buvo iššvaistytas, todėl 2009-uosius teko pradėti su deficitu, kurį vis augino nedarbo išmokos ir mažėjančios įmokos už apdraustuosius. Be to, nebuvo kaupiamas joks rezervas. Pavyzdžiui, estai tokį rezervą turėjo. Tai neleido amortizuoti didėjančių išmokas ir mažėjančių pajamų“, – aiškino politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Kodėl būtina pensijų reforma?

Lietuvoje, kaip primena D. Jankauskas, nuo kitų metų pradedama pensijų sistemos reforma, kurios svarbiausi principai – skatinti žmones dalį pensijos senatvei aktyviau kaupti pensijų fonduose ir sumažinti administravimo mokesčius, kas leis sparčiau sukaupti didesnę pensiją kaupiant privačiai, nei iki šiol.

Šios naujovės aktualios tik būsimiems pensijų sistemos dalyviams – ateities pensininkams. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą, pirmiausia būtina aktyvinti pensijų kaupimą pensijų fonduose, kas ir bus daroma pagal Seime priimtus pensijų reformą reglamentuojančius įstatymų projektus. Negalima teigti, kad pensijų kaupimas vykdomas „Sodros“ ir šios dienos pensininkų sąskaita. Būtent ir buvo pasirinkta subalansuota kaupimo formulė - mišrus finansavimas iš „Sodros“ (2 proc. nuo 2014 m.), paties žmogaus (kadangi šios dienos realijos rodo, kad tam tikrą dalį pensijos žmogus turi kaupti savanoriškai) ir valstybės biudžeto.

REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pakartotini skaičiavimai parodė, kad II pakopos pensijų fondai ilgainiui padės išsaugoti vidutinės pensijos dydį, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu (pakeitimo norma), kuris drastiškai mažėtų, jei Pensijų kaupimo sistemos nebūtų. Tokia sistema leidžia pasiekti, kad „Sodros“ ir antrosios pakopos pensijų pakeitimo norma būtų ne mažesnė nei 40 proc. (atlikti skaičiavimai akivaizdžiai parodė, kad nereformuojant pensijų kaupimo sistemos, pakeitimo norma krenta žemiau 30 proc.: prognozės rodo, kad nekaupiančio pensijų fonduose dirbančiojo senatvės pensija, palyginti su gautu atlyginimu, tolygiai mažėja nuo 40 proc. 2011 metais iki 27 proc. 2060 metais.).

REKLAMA

"Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir vertinant ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę, šios naujovės žmonėms garantuos stabilias ir didesnes pensijas. Visoje Europoje vis didesnis dėmesys skiriamas socialinių sistemų pertvarkai, nes jas svarbu pertvarkyti dėl vykstančių socialinių ir ekonominių pokyčių, senstančios visuomenės. Vienas populiariausių sprendimų – skatinti papildomai kaupti pensiją, ką mes ir siūlome aktyviai daryti. Lietuvoje pensijų reforma būtina, nieko nedarant arba einant kitokiu keliu – pensijos būtų mažos, tad labai tikiuosi, kad sėkmingai pradėta reforma nebus stabdoma naujai ateinančios valdžios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, svarbu ir tai, kad aktyvesnis pensijos dalies kaupimas II pakopos pensijų fonduose apsaugos žmonių pensijas nuo mažėjimo, kadangi dalyvavimas privačiame kaupime yra labai svarbi sudedamoji visos pensijų sistemos dalis, kurios tarpusavyje yra integruotos ir kompleksiškai veikiančios.

Pažymėtina ir tai, kad kaupiamųjų pensijų reformos modeliuojamos įvertinant ir Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas ir kitų šalių praktiką. Pensijų adekvatumo ataskaitoje (patvirtintoje ES Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų taryboje 2012 m. birželio 21 d.) nurodoma, kad pensijų adekvatumą galima sėkmingai pagerinti papildomais įnašais į pensijų sistemas. Šioje Ataskaitoje pažymėta, kad 2050 m. numatomų pensinių pajamų analizė rodo, kad nors papildomos profesinių pensijų sistemos ir individualūs pensijų planai kuriami tam, kad jie sudarytų didėjančią su pajamomis ir įmokomis susijusios sistemos dalį, valstybinio socialinio draudimo sistema ir toliau išliks pagrindinis elementas teikiant adekvačias pensijas. Be to, ES Tarybos rekomendacijose 2012 m. Lietuvai nurodyta pagerinti papildomo kaupimo sistemas," - mano D. Jankauskas.

REKLAMA

„Sodros“ ateitis  

Žmonėms dažnai kyla klausimai dėl „Sodros“, kaip institucijos, ateities. Galima tik patvirtinti, kad „Sodra“, kaip valstybinės socialinio draudimo sistemos dalis, turi išlikti ir dar labiau sustiprėti. Jau veikia naujoji moderni „Sodros“ valdymo schema, nedarbo išmokų mokėjimas perduodamas „Sodrai“ nuo 2013 m., ateityje visas valstybines pensinio pobūdžio išmokas taip pat mokės „Sodra“.

Jei, pasak D. Jankausko, vertintume tik esantį ekonominį sunkmetį, galėtume jaustis ramūs ir saugūs, nes ir be didesnių permainų „Sodra“ ir taip įveiktų sunkumus, gerėjant ekonominei situacijai šalyje, be to, „Sodros“ biudžeto garantas yra valstybės biudžetas. Tačiau reformos būtinos ir reikia realiai vertinti ilgalaikes demografinės situacijos perspektyvas, kurios, deja, Lietuvoje yra ne pačios geriausios. Vienos iš opiausių problemų – mažėjantis gimstamumas ir mažėjantis dirbančių žmonių santykis su pensininkais, kuriems ateityje reikės mokėti pensijas. Deja, šis santykis keičiasi ne pačiu palankiausiu kursu. Be to, negalime paneigti ir dar vieno faktoriaus – senėjančios visuomenės.

REKLAMA

2013 m. pensijų sistemos planai - bazinės pensijos dalį išskirti iš socialinio draudimo sistemos (nes ji vienoda visiems) ir mokėti jas iš valstybės biudžeto, kuris yra surenkamas iš bendrųjų mokesčių. Tai yra, kad būsimiesiems pensininkams, kurie per savo darbingąjį amžių nesugebėjo užsidirbti pakankamai lėšų pensijai, kad jie galėtų oriai senatvėje gyventi, valstybė mokėtų paramą, vadinamąją nacionalinę pensiją. Ji priklausytų nuo užsidirbtos ir „Sodroje“ arba pensijų kaupimo fonduose sukauptos pensijos. Jei socialinio draudimo (ir kaupiamoji) pensija neviršytų tam tikros ribos ir būtų per maža oriai senatvei, žmogui būtų pridedama ši papildoma pensija – kaip parama. Kitas planas – pensijų skaičiavimo būdo parinkimas (virtualių sąskaitų ar apskaitos vienetų), siekiant sistemoje didesnio skaidrumo ir aiškumo, bus atlikta analizė dėl valstybinio kaupiamojo fondo įsteigimo, pradėta valstybinių pensijų reforma. Ir tai nėra tik planas, o realūs darbai, kuriuos ministerijos specialistai vykdo pagal numatytą ilgalaikį reformos planą iki 2026 m.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, kaip teigia D. Jankauskas, tokį būsimų pensijų modelį šiuo metu ir rengiame. Norėtųsi atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie šiandien gauna pensijas ir tų, kuriems pensija jau čia pat. "Galiu užtikrinti, kad bet kokiu atveju pereinamasis laikotarpis, pradėjus įgyvendinti pensijų sistemos reformą, be abejo, bus labai ilgas ir tikrai neteks patirti staigių ir skaudžių pokyčių. Todėl galiu nuraminti, kad paskirtos ir iki šiol užsidirbtos pensijos, kai bus keičiama sistema, jokiu būdu negalės sumažėti. Kitaip tariant praeis keli dešimtmečiai, kol išsigrynins visa pensijų sistema - į pensiją išeinantys žmonės ir tie, kurie tik pradeda dirbti - kaupti būsimąją pensiją, į kurią išeis tik po kelių dešimtmečių. Pereinamuoju laikotarpiu egzistuos ir anksčiau uždirbta pensija, ir pensija, kuri bus skaičiuojama pagal naują sistemą," - aiškina ministras.

REKLAMA

Nepavyko suvaldyti

Balsas.lt būtų norėjęs pašnekinti ir naujai paskirtąjį ministrą, tačiau politinės peripetijos to kol kas neleidžia -niekas tiesiog nepaskiriamas. Vienas iš Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (SETI) vadovų Teodoras Medaiskis mano kitaip. „Per šituos ketverius metus, jei kalbėtume apie skolą, „Sodrą“ ir biudžeto deficitą, viskas ėjo blogyn. Deficitas išaugo. Dar prieš konservatorius buvusi valdžia nueidama priėmė neapgalvotus sprendimus dėl socialinių išmokų didinimo.

Konservatoriai atėję rado apie 1 mlrd. litų pertekliaus, tačiau matė bręstant didžiulę ekonominę krizę, todėl nesiryžo mažinti „anos“ valdžios paliktų socialinių garantijų.

REKLAMA

Jie 2008 metais nesiryžo atšaukti ankstesnės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovaujamos koalicijos populistinių sprendimų, – pabrėžė analitikas.

Kaip aiškina T. Medaiskis, konservatoriai greičiausiai mėgino išsaugoti veidą 2009 metais. „To išsaugoti nepavyko, pensijas teko mažinti 2010 metais, kaip ir kitas išmokas,“ - pastebėjo jis.

Atsakymų nėra

Anot T. Medaiskio, įmoka į kaupiamuosius antrosios pakopos pensijų fondus konservatorių valdymo metais buvo sumažinta ne iš gero gyvenimo.

„Tai buvo mėginimas išgelbėti dabartinius pensininkus būsimųjų sąskaita, geresnių receptų niekas nežinojo. Kitos šalys, turinčios antrosios pakopos fondus, užklupus krizei elgėsi panašiai. Ir dabar ne visur grįžtama prie buvusios sistemos, – pabrėžė SETI atstovas. – Suprantu, kad naujoji valdančioji koalicija žada tam tikrą tęstinumą. Šiai ir bet kuriai kitai valdžiai reikės apsispręsti, kokią dalį sudarys privalomasis, o kokią kaupiamasis draudimas.“

T. Medaiskis taip pat tikino, kad jokios pasaulio vyriausybės portfelyje nėra paruoštų idealių atsakymų, kaip rūpintis senstančia visuomene.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų