Siekdami padidinti pelną, naujos žemės ūkio technikos pardavėjai konkuruoja naujais rinkodaros triukais ir nevengia pardavinėti net naudotų mašinų. Dveji artimiausi metai žemės ūkio technikos pardavėjams gali būti itin sudėtingi, nes neaišku, kaip ES rems Lietuvos žemės ūkį 2014–2020 m.
Finansavimo gairės paaiškės lapkritį
Šiuo metu kol kas neaišku, kokio dydžio ES paramos portfelis bus patvirtintas naujojoje ES fi nansavimo perspektyvoje, apimančioje 2014– 2020 m. laikotarpį. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas viliasi, kad lapkričio 22 d. Briuselyje įvyks ES viršūnių susitikimas.
„Per šį susitikimą, į kurį, kaip esame informuoti, vyks ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, numatoma pateikti būsimo fi nansavimo gaires, bet gali būti, kad viršūnių susitikimas neįvyks“, – pasakojo J.Talmantas.
Vis dėlto žemdirbių lyderis ragina nenusiminti, nes derybos tarp ES šalių vyksta. „Kiek mums žinoma, aktyviai dėl būsimo fi nansavimo diskutuoja ir Žemės ūkio ministerija, ir kitos atsakingos institucijos. Nėra taip, kad niekas nedaroma“, – pabrėžė J.Talmantas.
Jis tikino, kad nereikia laukti, kol paaiškės, kiek iš tiesų lėšų bus skirta valdoms modernizuoti. „Net ir 2007–2013 m., skyrus lėšų kaimo plėtrai, derybos tarp bankų ir ūkininkų vyko vangiai, todėl, jei yra galimybė, naują techniką vertėtų pirkti be paskolų“, – teigė LŪS pirmininkas.
Jis tikino, kad vien šiemet įsigijo panaudotos, bet geros technikos už 600 tūkst. litų ir artimiausiu metu planuoja įsigyti 10 metrų, keturių eilių su dviem lygintuvais modernų kultivatorių.
Neretai grįžta ir į gamintojo šalį
Naujus kombainus, traktorius ir padargus ūkininkams parduodantys garsių užsienio fi rmų atstovai Lietuvoje taiko įvairią strategiją, mėgindami įsiūlyti šimtus tūkstančių ar net milijoną litų kainuojančius agregatus. Įsigyti naują kombainą arba traktorių paskatina ir pasiūlymas ūkininkui po 5–6 metų parduotą kombainą atpirkti.
„Tokie dalykai gana plačiai paplitę, bet per daug neafi šuojami. Vėliau ši atpirkta žemės ūkio technika parduodama Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos rinkoms ar net į tas pačias šalis, kur ji buvo pagaminta“, – verslo subtilybes dėstė garsios Lietuvos kompanijos atstovas.
Viešai apie tai ne itin norima kalbėti, nes baiminamasi, kad skandalą gali sukelti kitose šalyse dirbantys tam tikro prekės ženklo atstovai. Jie tai suprastų kaip kišimąsi ne į savo sritį. Siekdami padidinti pardavimus, prekybininkai taiko lankstesnę kainų politiką, žada geresnį aptarnavimą, rengia lauko dienas ūkininkams ir investuoja į viešuosius ryšius.
Ūkis auga sparčiausiai Europoje
Vienos didžiausių pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojų Didžiosios Britanijos JCB kompanijos pardavimų vadovas Europos šalims Markas Tecleckas įsitikinęs, kad Lietuva iš Baltijos šalių turi didžiausią potencialą.
„Nuo 2008–2009 m. Graikijos rinką ištiko kolapsas, Ispanija ir Portugalija šiuo metu yra labai sudėtingoje situacijoje, kaip, beje, ir Kipras. Netgi Prancūzija ir Vokietija po krizės atsigauna labai lėtai. Todėl mes, planuodami 2013 m. pardavimus, aiškiai matome Baltijos rinkų atsigavimą. Lietuvos potencialas – vienas didžiausių Europoje“, – pabrėžė M.Tecleckas. Žemės ūkiui JCB gamina traktorius „Fastrac“, o pagal teleskopinių ir frontalinių krautuvų pardavimą užima maždaug 30 proc. pasaulinės rinkos. Purkštuvus gaminančios Prancūzijos bendrovės „Tecnoma“ atstovas Guillaume’as Planchonas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Lietuvos ūkiai, palyginti su Prancūzijos, yra gerokai stambesni.
„Ūkininkas prancūzas, turintis 300–400 ha ūkį, gali nusipirkti savaeigį purkštuvą, kuris kainuoja apie 150 tūkst. eurų, o Lietuvoje tokį purkštuvą žemdirbys pirks turėdamas ne mažesnį nei 500 ha ar net didesnį ūkį“, – tikino G.Planchonas.
Be to, pasak „Tecnoma“ atstovo, Prancūzijoje ūkininkas laikomas pirmiausia verslininku.
„Prancūzijoje žemdirbiai, kitaip nei Lietuvoje, negauna ES paramos technikai įsigyti, todėl jiems tiesioginės išmokos didesnės“, – sakė G.Planchonas.
Išleis „atsilaisvinusius“ 300 mln. litų
LŪS pirmininkas J.Talmantas ir kai kurių gamintojų atstovai pripažįsta, kad artimiausi dveji metai žemės ūkio technikos pardavėjams bus sudėtingesni, nei buvo iki šiol. „Jei grūdų derliai bus panašūs, kaip ir šiemet, nemanau, kad žemės ūkio technikos pardavėjų pelnai labai kris. Gal tik keliais procentais, bet tikrai ne daugiau“, – situacijos nedramatizavo J.Talmantas.
Jo nuomone, pardavimų kritimui neturės įtakos ir maždaug 1–2 metus vėluosiantis ES projektų fi nansavimas. Paklaustas, kas būtų geriau – ar tai, kad ūkininkai gautų didesnes tiesiogines išmokas, bet ES neskirtų lėšų naujai technikai įsigyti, ar kad išliktų dabartinė paramos sistema, bet išmokos būtų mažesnės, J.Talmantas rinktųsi antrąjį variantą.
„Jei išmokos būtų didesnės, nemažai ūkininkų lėšas panaudotų kitur – nebūtinai technikai įsigyti. Vien todėl manau, kad turi išlikti dabartinė sistema“, – sakė jis.
Patys pardavėjai nelinkę atvirauti, bet taip pat pripažįsta, kad Lietuvos rinkoje bus karščiau nei įprasta.
„Net ne todėl, kad vėluos projektai, nes, pavyzdžiui, per šiuos metus, kai buvo nukultas rekordinis grūdų derlius, daugelis ūkininkų tapo milijonieriais“, – pasakojo vienos fi rmos vadovas.
Apskaičiuota, kad vien dėl rekordinio grūdų derliaus žemdirbiai uždirbo papildomą 1 mlrd. litų. „Apie 300 milijonų litų iš šio milijardo ūkininkai tikrai panaudos savo žemės ūkio technikos parkui atnaujinti, todėl konkurencija tarp traktorių, kombainų ir padargų pardavėjų bus tikrai didelė“, – neabejojo įmonės direktorius.
Javų kombainų vis daugiau
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, nuo 2008 m. pradžios iki šiol ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės yra įsigijusios iš viso 984 naujus javų kombainus, t. y. vieniems metams tenka maždaug 200 kombainų. Populiariausi Lietuvoje yra „Claas“, „New Holland“ ir „John Deere“ kombainai. Traktorių rinkoje parduota iš viso 5 923 įvairaus galingumo ratiniai traktoriai. Čia lyderių pozicijas beveik be konkurencijos užima MTZ. Tarp kitų populiarių prekės ženklų – „Valtra“, „New Holland“, „Case“ ir „John Deere“.
„Kokia bus situacija 2013–2014 m., nesiryžtame prognozuoti“, – sakė ŽŪIKVC Žemės ūkio technikos registro skyriaus vadovas Vytautas Navickas. Vis dėlto kai kurias išvadas galima daryti. Dėl itin gero derliaus ūkininkai šiemet investuoja kur kas daugiau lėšų į technikos atnaujinimą. Nuo šių metų pradžios iki lapkričio 1 d. jau įregistruoti 254 nauji javų kombainai (o per visus 2011 m. jų buvo tik 224). Nuo metų pradžios ūkininkai taip pat įregistravo 1 094 naujus traktorius (per 2011 m. – 1 245). Šie duomenys rodo, kad žemdirbiai daugiau investuoja į derliaus nuėmimo techniką, nes tikisi gero derliaus ir kitais metais.
Investicijas lems derlius
Romualdas Trainaitis, UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius
Tam tikras pakilimas buvo 2011 m., o šiemet valdų modernizavimo projektų įgyvendinimas baigiasi ir, sakyčiau, 2013 m. rinkoje prognozuočiau štilį. Bet situacija pagerėtų, jei grūdų supirkimo kainos būtų tokios pat geros, kaip ir šiemet. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės apie 40 proc. žemės ūkio technikos nusipirko iš savų, o ne iš projektams skirtų lėšų. Nauja žemės ūkio technika yra nauja. Vienas ūkininkas yra pasakęs: „Romualdai, kai važiuoju nauju tavo traktoriumi, gale byra litai.“ Toks palyginimas labai vykęs, nes nauja, galinga technika yra patikimesnė už seną, jau atgyvenusią savo amžių.
Technikos paklausa didėja
Eimutis Ramoška, UAB „Agrarinės paslaugos“ vadovas
Nieko keisto, kad Lietuvoje nuperkama daug naujos ir mažai naudotos žemės ūkio technikos. Juk esame žemdirbiškas kraštas. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu žemės ūkio technikos rinka normalizuojasi. Kitaip tariant, 2009–2010 m. ši rinka buvo iškreipta, nes dėl ES paramos ūkininkai pradėjo pirkti vien naują žemės ūkio techniką, o kai paraiškų priėmimas baigėsi 2010 m. pabaigoje, padidėjo ir mažai naudotos žemės ūkio technikos paklausa. Juk ir mes vežame nedaug valandų dirbusią apynauję žemės ūkio techniką iš Prancūzijos, kuriai yra tik 4–5 metai. Kas dėl kitų metų, tai jei bus geri derliai ir supirkimo kainos, ūkininkai dairysis naujos technikos. Pavyzdžiui, pas mus jau užsakomi brangūs savaeigiai purkštuvai, kuriems pagaminti prireikia kartais net kelių mėnesių.
G. Stanišauskas
