Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priimtame nutarime pripažino, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 68 punkte nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė esą neteisėtai apsunkino žmonių galimybes gauti priklausančią socialinę paramą.
Pagrindiniam šalies įstatymui, anot KT, prieštarauja punktas, pagal kurį ligos pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos, ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.
Nekonstituciniu pripažintas ir punktas, pagal kurį, tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos pašalpa skiriama, jeigu dėl jos į pašalpos mokėtoją kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui.
Konstitucijai prieštaraujančiu iš dalies pripažintas ir Nuostatų 61 punktas tiek. Nekonstitucine paskelbta nuostata, kad ligos pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, neleidžiant ir kitokių būdu mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas ligos pašalpas jų gavėjams.
Nutarime konstatuota, kad asmuo, pagal įstatymą turintis teisę į ligos pašalpą, šią teisę galėjo įgyvendinti tik per Nuostatų 68 punkte nustatytą terminą, o asmeniui, nepraleidusiam šio termino, priklausančios ligos pašalpos išmokėjimas buvo ribojamas minėtame Nuostatų punkte nustatytu maksimaliu laikotarpiu (terminu).
Konstatuota ir tai, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nebuvo ir nėra nustatyta tokio pobūdžio terminų ar laikotarpių. KT pažymėjo, kad terminas, per kurį asmuo gali įgyvendinti teisę į ligos pašalpą (kreiptis dėl šios pašalpos skyrimo), ir laikotarpis, kuriuo ribojamas ligos pašalpos mokėjimas jos gavėjui, yra vienos iš socialinės paramos ligos atveju skyrimo ir mokėjimo sąlygų. Todėl, anot KT, tokie apribojimai galėjo būti nustatyti tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu aktu.
KT pažymi ir tai, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą įstatymų leidėjas gali pavesti Vyriausybei nustatyti ligos pašalpos mokėjimo tvarką, tačiau šis įstatymų leidėjo pavedimas Vyriausybei negali būti pagrindu nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygas, taip pat riboti šios teisės apimtį.
KT vertinimu, Nuostatų 68 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neleistinai išplečiami Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyti ligos pašalpos nemokėjimo pagrindai (sąlygos), taip buvo pažeistas iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas poįstatyminiu teisiniu reguliavimu nenustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų.
Spręsdamas dėl Nuostatų 61 punkto atitikties Konstitucijai, KT pažymėjo, kad pagal proporcingumo principą, įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos ligos pašalpos mokėjimo būdas (-ai) turi atitikti visuomenei svarbius tikslus, būti būtinas (-i) minėtiems tikslams pasiekti. Pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali pavesti Vyriausybei nustatyti ligos pašalpos mokėjimo tvarką, tačiau šis įstatymų leidėjo pavedimas Vyriausybei savaime nereiškia, kad Vyriausybė be objektyvios būtinybės gali nustatyti neproporcingas skirtos ligos pašalpos mokėjimo sąlygas (reikalavimus). Taip, esą, pasunkinamos asmens galimybes gauti jam skirtiną socialinę paramą.
Nutarime konstatuota, kad Vyriausybė negalėjo pašalpos mokėjimo susieti tik su tokiu vieninteliu mokėjimo būdu – paskirtos pašalpos pervedimu į pašalpos gavėjo turimą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. Tai, esą neproporcingai pasunkina ligos pašalpos gavimą ar daro jį apskritai neįmanomą, jei skiriamos pašalpos gavėjas neturi asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galimybės pasinaudoti turima sąskaita kredito įstaigoje dėl jo sveikatos būklės. Taip pasunkinus išmokos gavimą esą nukrypta nuo asmens teisių įgyvendinimo imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo.
