Ukrainietiška realybė vienus gali šokiruoti, kitus tiesiog nemaloniai nuteikti arba apskritai nesukelti jokių emocijų. Šalis, kurioje galioja savi įstatymai. Bent taip tvirtina Kijeve gyvenantis Andrejus Klymchukas. Papasakojęs apie tamsiąją gyvenimo Ukrainoje pusę, jis taip pat sutiko atsakyti į Balsas.lt klausimus apie tai, kokios yra butų pirkimo ir nuomos kainos, kiek gali uždirbti vietiniai gyventojai ir kitas įdomybes.
Ukrainietis Andrejus Klymchukas (Audriaus Bareišio nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
- Kiek kainuoja įsigyti arba išsinuomoti butą Kijeve? – Balsas.lt pasiteiravo A. Klymchuko.
- Kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Tarkime, kai nori nusipirkti paprastą butą, ne miesto centre, tada vienas kvadratinis metras kainuoja apie 1 tūkst. dolerių (apie 2670 Lt.). Bet čia jau butas naujos statybos name.
Vienas draugas nusipirko butą senos statybos name, kuris yra toli nuo Kijevo centro. Vieno kambario butas, sovietinės statybos pastate, kainavo apie 53 tūkst. dolerių (apie 142 tūkst. Lt.).
Tuo tarpu dėl buto nuomos, taip pat daug kas priklauso nuo poreikių. Norint išsinuomoti vieno kambario butą, nedidelį, galima už 3-3,5 tūkst. grivinų (980-1143 Lt.). Tuo tarpu naujos statybos name, dviejų kambarių, normalus butas, kurį pats nuomoju – kainuoja 6200 grivinų (2025 Lt.).
Žmonės, kurie gali išsinuomoti tokį butą yra arba labai turtingi, arba tokie kaip aš, kurie gyvena kartu su draugais. Mes gyvename keturiese dviejų kambarių bute. Didelė virtuvė ir daug erdvės, bet už tai reikia mokėti.
Bet tokios kainos yra tik Kijeve. Provincijoje jos ženkliai mažesnės. Tačiau ten kitaip ir neįmanoma, nes tiesiog nėra darbo. Darbą iš esmės galima susirasti tik Kijeve. Arba kituose didžiausiuose Ukrainos miestuose.
- Kokį atlyginimą gauti Ukrainoje yra įprasta?
- Kijeve galima užsidirbti 1 tūkst. dolerių ir net daugiau, kas tikrai nėra mažai. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose, kuriuose gyvena 8-10 tūkst. gyventojų, visų pirma tu apskritai nesusirasi darbo. Daugiausia tau pasiūlys 3 tūkst. grivinų (980 Lt.), tačiau už tiek išgyventi praktiškai neįmanoma.
Itin mažai moka žiniasklaidos srityje. Prieš keletą metų dirbau nacionaliniam radijuje, kuris yra pagrindinis Ukrainos radijas. Ofisas įrengtas Kijevo centre. Tas radijas pranešdavo naujienas visam pasauliui. O už tai mokėdavo viso labo 1300 grivinų (425 Lt.). Gauti tokį atlyginimą yra daugiau nei juokinga.
Kaip už tiek apskritai įmanoma išgyventi? Vien buto nuoma gali atsieiti 1 tūkst. grivinų. Todėl pragyvenimui lieka 300 grivinų. Taip gyventi neįmanoma, todėl turi ieškoti papildomo darbo. Maža to, papildomas darbas tikrai nėra aukso kasyklos, todėl vardan pinigų daugelis aukoja sveikatą.
Jei dirbi privačiame sektoriuje, tada užmokestis didesnis, bet vis tiek oficialiai niekas visos algos nemoka. Dažniausiai tokiu atveju yra mokamas tik minimumas, t.y. apie 800-1000 grivinų (261-327 Lt.). O visa kita duodama į rankas. Ir tai, deja, laikoma normaliu dalyku.
- Minėjote, kad Ukrainoje daug žmonių turi išsilavinimo spragų. Galbūt galite patikslinti?
- Mūsų prezidentas nemoka rašyti be klaidų. Jis niekada nėjo į mokyklą, todėl net skaityti normaliai nemoka. Tai, be abejo, yra labai blogai. Pusė šalies gyventojų nemoka skaityti. Todėl toks prezidentas ir buvo išrinktas. Žmonės visą informaciją gauna tik per televiziją. O televizija priklauso prezidentui. Laikraščiuose galima perskaityti dalį tiesos, bet to dalis gyventojų nesugeba padaryti.
- Kokia Ukrainoje jauno žmogaus situacija?
- Pats rinkau visus metus dokumentus ir ketinau išvykti iš Ukrainos. Pusė mano draugų jau išvyko, kita pusė dar ruošiasi.
- Kodėl jauni žmonės taip elgiasi?
- Nuo pakankamai jauno amžiaus Ukrainos jaunimui tenka susidurti su korumpuota sistema. Tu gali gyventi pagal taisykles, būti geru žmogumi, bet sistema galiausiai priverčia tave tapti blogu. Sistema tave išmoko imti arba duoti kyšius.
Tu nori stoti į universitetą? Iš pirmo karto pats neįstojau. Todėl, kad buvo nustatyta kaina – 5 tūkst. dolerių. Mano mama tuo metu gaudavo 300 grivinų algos – apie 30 dolerių, tad iš kur pas mane tokie pinigai. Žinoma, kad neįstoju, nes ten galėjo patekti tik daug uždirbančių arba aukštas pareigas užimančių tėvų vaikai.
Visi mano pažįstami, kurie įstojo, absoliučiai visi davė kyšius nuo 3 iki 5 tūkst. dolerių. Gerai, tarkime, tu randi pinigų kyšiui. Tu įstoji į universitetą. Galiausiai jį pabaigi su raudonu diplomu. Bet tu niekada negausi darbo, jei nesumokėsi kyšio. Tu dirbsi geroje prestižinėje vietoje, tačiau už tai gausi 700-800 dolerių atlyginimą. Už butą tau reikės mokėti 500 dolerių. O kas liks? Tik maistui ir drabužiams.
Todėl jaunam žmogui lieka dvi išeitys: arba susitapatinti su sistema ir tapti toks, kaip jie, arba išvykti. Pasakojau apie siaubingą situaciją milicijoje, bet tikrai galiu pasakyti, kad yra sąžiningų milicininkų, tačiau jie neišsilaiko sistemoje. Jie tiesiog negali dirbti. Jeigu dešimt milicininkų neša pinigus vadams, tai naujokui taip pat sakoma, kad „arba tu atneši savo dalį į bendrą kasą, arba tu čia nedirbsi“. Ten sąžiningų nereikia.
