REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekspertų teigimu, jau dabar yra ženklų, kad šie rinkimai bus ne tokie skaidrūs, kaip ankstesniais metais. Nors šį savaitgalį į Ukrainą atvyks maždaug 5 tūkst. stebėtojų, analitikai sako, kad didžiausi pažeidimai vyksta šiuo metu, o per rinkimus formaliai viskas gali būti vykdoma teisingai ir sąžiningai. Vis dėlto kai kurie ekspertai tvirtina, kad drastiškų pasikeitimų Ukrainoje po šių rinkimų neįvyks ir šalis toliau balansuos tarp dviejų polių – Rusijos ir Europos Sąjungos.

REKLAMA
REKLAMA

Permainomis netiki

Prieš keletą dienų Lvovo miesto aikštėje keli šimtai ukrainiečių meldėsi už skaidrius Ukrainos parlamento rinkimus. Jie ragino gyventojus eiti balsuoti, sakydami, kad tai ne tik pilietinė, bet ir krikščioniška pareiga.

REKLAMA

Politologų teigimu, šiemet kaip niekad daug – maždaug ketvirtadalis ukrainiečių – yra neapsisprendę už ką balsuoti. O pasak Ukrainos nacionalinės televizijos žurnalisto Michailo Prudniko, šalyje nemažai gyventojų abejingi politikai, nes yra įsitikinę, kad, nepaisant jų balso, šalyje permainos neįvyks.

„Manau, kad dauguma žmonių tikisi pasikeitimų, nes jie smarkiai nusivylę dabartiniu parlamentu. Dabartinis parlamentas iš tikrųjų buvo tarsi prezidento marionetė. Net ir tie žmonės, kurie palaiko valdančiąją partiją, taip pat labai nori politinio dialogo“, – tvirtina M. Prudnikas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, Vakarų Ukrainoje žmonės tikisi integracijos į Europos Sąjungą, Rytuose ir Pietuose – naujų darbo vietų ir geresnių santykių su Rusija atgaivinimo. M. Prudnikas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ukraina yra vis dar priklausoma nuo dujų eksporto iš Rusijos, o dujos pardavinėjamos aukštesnėmis kainomis. „Taigi žmonės tikisi permainų, tačiau netiki, kad jos gali įvykti“, – apibendrina žurnalistas.

Būtent tai, kad dalis Ukrainos gyventojų netiki, jog šalyje gali įvykti kokios nors permainos, anot politologų, rodo žmonių nepasitikėjimą rinkimų skaidrumu. Abejones dėl būsimų Ukrainos parlamento rinkimų išreiškė ir Europos Sąjunga. Tuo metu šalies valdžia sutinka, kad Ukrainos įvaizdis pasaulio akyse nėra geras ir demokratinės šalys iš anksto tikisi rinkimų tvarkos pažeidimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu galimai vyksta rinkimų pažeidimai

Pasak Lietuvoje gyvenančio ukrainiečio Ruslano Skrobačo, kuris šį savaitgalį vyks stebėti rinkimų, daugiausia nesąžiningų veiksmų daroma būtent dabar. „Apribojamos tam tikrų žmonių laisvės, tam tikrų komisijų ir komisijos narių rinkimų apylinkėse neskaidrus sudarymas. (...) Tai gali daryti įtaką rinkimų skaičiavimui, jų traktavimui ir tam pačiam skaidrumui“, – teigia R. Skrobačas. Jo manymu, komisijų formavimas buvo neproporcingas ir komisijose gali vyrauti didelis valdančiosios partijos šalininkų skaičius.

REKLAMA

Dar prieš kurį laiką Europos Sąjunga pabrėžė, kad laisvi ir teisingi rinkimai bus viena iš sąlygų, kad dar šiemet įvyktų Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, per kurį bus tariamasi dėl asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties. Bet politologų teigimu, Ukraina jau spėjo papiktinti demokratiškas šalis, kai iš partijų sąrašų išbraukė šiuo metu kalinčius opozicinių jėgų lyderius Juliją Tymošenko ir Jurijų Lucenką.

Pasak amerikiečių dienraščio „Washington Post“ korespondento Ukrainoje Willo Englundo, šie rinkimai veikiausiai nebus labai teisingi ir demokratiški. „Priešingai, nei tikimasi, nematau Ukrainos žengiančios drastišką posūkį autoritarizmo link. Manau, kad rinkimai pratęs tai, kas vyksta šalyje. O kritika, kurios Ukraina sulaukia iš demokratinių valstybių, sulaikys Regionų partiją nuo įžūlaus piktnaudžiavimo valdžia“, – teigia W. Englundas. Anot žurnalisto, to priežastis yra ta, kad Ukraina visada stovėjo pusiaukelėje tarp Rusijos ir Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų.

REKLAMA

W. Englundas teigia, kad Rusija daro didžiulę įtaką Ukrainai, nes kontroliuoja dujų tiekimą. Tuo metu Vakarų Europa ir Jungtinės Valstijos kritikuoja Ukrainą dėl elgesio kalėjime su Julija Tymošenko. W. Englundas įsitikinęs, jog atsisukimas į Rusiją reikštų asmeninę naudą V. Janukovyčiui ir jį remiantiems oligarchams, nes taip būtų galima gauti finansinės naudos iš dujų sektoriaus. „Logiškas žingsnis būtų atsisukti į Vakarus, bet V. Janukovyčiaus atveju tai bus nelengva“ – svarsto W. Englundas.

Valdžia prognozuojama Regionų partijai

Beveik neabejojama, kad po rinkimų į Aukščiausiąją Radą, valdžią savo rankose išsaugos Regionų partija, kuriai prognozuojama iki 30 proc. rinkėjų balsų. Mažiau nei 20 proc., tikimasi, surinks J. Tymošenko blokas. Pasak politologo Tomo Janeliūno, nors šiuo metu populiariausias politikas šalyje yra vienas garsiausių Ukrainos boksininkų Vitalijus Klyčko, greičiausiai jo vadovaujama liberalių pažiūrų partija nepadės dabartinėms opozicinėms jėgoms suformuoti valdančiosios daugumos parlamente.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politologas taip pat pažymi, jog Regionų partija daugiausiai akcentuoja didesnį rusų kalbos vartojimą, jos statuso gerinimą bei dabartinės politiko tęstinumą. Tuo metu opozicinių partijų blokas, kuriam neformaliai vis dar vadovauja įkalintoji J. Tymošenko, imasi agresyvesnės retorikos, bando sužadinti visuomenės dėmesį išryškindami politinę neteisybę ir korupciją, kuri egzistuoja dabartinėje valdžioje. T. Janeliūno teigimu, V. Klyčko partija, kaip alternatyva, gali būti patraukli tiems rinkėjams, kurie buvo nusivylę V. Juščenkos ar J. Tymošenko vadovavimu. Politologo spėjimu, labiau tikėtina, jog Regionų partija su kitomis valdančiomis partijomis ir toliau galės formuoti Vyriausybę.

REKLAMA

Suskaldyta visuomenė

Kai prieš aštuonerius metus Ukrainoje prasidėjo Oranžinė revoliucija, visuomenė buvo susitelkusi vienam tikslui – permainoms valstybėje. Apie žmonių vienybę tuomet dainavo ir „Greenjolly“ grupė, revoliucijai sukūrusi himną „Razom nas bahato“ (liet. „Kartu mūsų daug“).  Tačiau dabar, pasak Lietuvoje gyvenančio ukrainiečio R. Skrobačo, gyventojų vienybės nebėra, o valdžia dar labiau skaldo visuomenę. Pavyzdžiui, priimdama įstatymą, kuriuo rusų kalba kai kuriuose šalies regionuose paskelbta regionine.

REKLAMA

R. Skrobačo nuomone, šis įstatymas buvo suvoktas kaip pavojus Ukrainos valstybingumui. „Jei Rytų Ukrainos regionai labai drąsiai ėmė priimti sprendimus dėl antros regioninės kalbos, tai Vakarų Ukrainos gyventojai pasakė (...), kad tas įstatymas – nekonstitucinis, buvo priimtas su procedūrų pažeidimais. Dėl to jie mano, kad jis nebegali galioti jų teritorijoje“, – teigia R. Skrobačas. Pasak jo, tokia situacija, kai pusė šalies parlamentui pasakė nevykdysianti įstatymo, yra revoliucinė ir vėl atgaivino susiskaldymą tarp Vakarų ir Rytų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Analitikų teigimu, parlamentas, priimdamas įstatymą, kuriuo kai kuriuose regionuose įteisinama rusų kalba, ne tik pakėlė pasitikėjimą Regionų partija tarp tradiciškai ją palaikančių rusakalbių rinkėjų, bet ir išreiškė savotišką prielankumą Rusijai.

Ukraina – tarp Rusijos ir Europos Sąjungos

Anot politologo T. Janeliūno, Ukraina dėl energetinės priklausomybės priversta laviruoti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. „Regionų partija yra labai priklausoma nuo rusakalbių, kurie jaučia dideles simpatijas Rusijai ir apskritai Sovietų sąjungai. Iš tos pusės, ekonomine prasme, Ukraina niekaip neberanda galimybių atsiriboti nuo Rusijos energetinių resursų tiekimo, ypač priklausomybės nuo dujų. Tai didele dalimi nulemia būtinybę derėtis su Rusija iš švelnių pozicijų. Lygiai taip pat tai savo ruožtu skatina Ukrainos dalyvavimą įvairiuose Rusijos integraciniuose projektuose“, – pastebi politologas. Jo nuomone, V. Janukovyčius supranta, jog visiška priklausomybė nuo Rusijos yra pavojinga. Jis esą būtent dėl to ir mėgino pragmatiškai ieškoti galimybių stiprinti ekonominius ryšius su Europos Sąjunga. „Tačiau kol kas politinės peripetijos ir žaidimas su demokratinėmis taisyklėmis neleidžia tikėtis iš Europos Sąjungos maksimalios paramos“, – mano T. Janeliūnas.

REKLAMA

Politologų nuomone, kol kas daugiau svertų daryti įtaką Ukrainai turi Rusija. Dėl to apžvalgininkų neretai pavadinamas „prorusišku“ V. Janukovyčius labiau linkęs nusileisti Rusijai, nei paisyti Europos Sąjungos reikalavimų. Tuo metu prieš tai valdžioje buvęs Oranžinės revoliucijos lyderis, provakarietiškų pažiūrų V. Juščenka, gyventojus nuvylė neišpildęs savo pažadų. Tuo metu valdžioje kilo ir korupcijos skandalų, vyriausybė buvo susaistyta su verslo struktūromis.

Pasak žurnalisto M. Prudniko, sudėtingiausia yra tai, kad visuomenė nebesitiki nei dabartiniais, nei buvusiais šalies lyderiais. Jis baiminasi, kad po rinkimų teks susidurti su nacionalinės valiutos devalvacija bei nauja ekonomine krize. Jis mano, jog ši gali būti sunkesnė nei 2008-aisiais. „Vyriausybė sako, kad to nenutiks, bet dauguma analitikų pateikia neigiamas ekonomines prognozes Ukrainai“, – teigia M. Prudnikas.

REKLAMA

Jo teigimu, po V. Janukovyčiaus atėjimo į valdžią, mažam ir vidutiniam verslui sąlygos tapo sudėtingesnės. „Daugelis žmonių nusivylė Oranžine revoliucija, nes lyderiai neįgyvendino lūkesčių. Ukraina neprisijungė prie NATO, neprisijungė ir prie Euriopos Sąjungos“, – primena žurnalistas.

Oranžinės revoliucijos metais turėjo daug laisvių

Vis dėlto, pasak „Washington Post“ žurnalisto W. Englundo, Ukrainos visuomenė neįvertino, kad Oranžinės revoliucijos metais turėjo kaip niekada daug laisvių. Anot žurnalisto, šiuo metu, nors šalis dar tikrai neina Baltarusijos ar Rusijos kryptimi, žmogaus teisių padėtis šalyje nėra tokia gera, kokia buvo anksčiau. Jis atkreipia dėmesį, jog žiniasklaida tapo labiau suvaržyta, televizijos stotys kontroliuojamos žmonių, kurie pritaria V. Janukovyčiaus politikai. Tuo metu laikraščiai vis dar atspindi įvairias politines jėgas ir yra laisvas internetas. Yra didelis susirūpinimas policijos brutalumu. Šiuo metu mes gyvename šalyje, kurioje prezidentas, premjeras, parlamentas ir generalinis prokuroras priklauso pagrindinei valdančiajai – Regionų partijai. (...) Tai nėra gera situacija žmogaus teisių prasme“, teigia W. Englundas. Vis dėlto jis mano, kad situacija nėra tokia sudėtinga kaip Rusijoje. Pasako žurnalisto, Ukraina nėra tokia vienakryptė kaip Rusija ir Vladimiro Putino valdymas.

REKLAMA
REKLAMA

Analitikų teigimu, šie Ukrainos rinkimai vis dėlto neturėtų nuspręsti, į kokią pusę pasisuks didžiausia Europos valstybė. Vakarinė šalies dalis akivaizdžiai nusiteikusi provakarietiškai, o pietryčių Ukrainos gyventojai ir toliau simpatizuoja Rusijos vykdomai politikai. Ir pasak politologų, kol kas nei viena politinė jėga dar nėra pajėgi užtikrinti politinio, ekonominio ir socialinio stabilumo šalyje.

I. Anskaitytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų