Ką tik nuskambėjo žinia, esą Vyriausybė trukdo savivaldybėms įsijungti į daugiabučių atnaujinimo procesus, kone specialiai kaišo joms pagalius į ratus ir pan. Ne pirmą kartą visuomenei pateikiama, sakykime, ne visai teisinga informacija, todėl norėtųsi ją patikslinti. O svarbiausia - paaiškinti, kas žmonių laukia pasirinkus vienokį ar kitokį renovacijos kelią.
Visų pirma norėčiau pabrėžti, jog vis labiau plintančios savivaldybių iniciatyvos aktyvinti daugiabučių namų renovacijos procesą ir susieti jį su savivaldybių ūkio bei teritorijų tvarkymo aktualijomis yra labai reikšmingos ir visokeriopai palaikytinos. Be jokios abejonės.
Valstybės ir savivaldybių partnerystė šioje srityje yra apibrėžta Vyriausybės patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Joje nustatyta, kad savivaldybių administracijoms rekomenduojama, atsižvelgiant į Programos tikslus ir galimybes, koordinuoti daugiabučių namų atnaujinimo procesą savivaldybės teritorijoje, siejant jį su savivaldybės teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo programomis ir projektais, plėtoti visuomenės informavimą ir švietimą.
Savivaldybėms niekas nedraudžia pagal išgales ir finansiškai prisidėti prie namų atnaujinimo. Tačiau norint pasinaudoti valstybės parama privalu vadovautis įstatyme ir Programoje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Natūralu, tiesa? Kaip ir visur kitur gyvenime, reikia vadovautis įstatymais bei nustatytomis tvarkomis.
Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (skamba tikrai griozdiškai, sutinku) savivaldybė ar bendrojo naudojimo objektų administratorius (kurį skiria savivaldybė) savo iniciatyva gali parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir juos pateikti daugiabučių namų savininkams. Jiems pritarus ir pasirašius rangos sutartį, projekto parengimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės lėšų. Tokia savivaldybių iniciatyva sumažintų butų savininkų nuosavų lėšų poreikį pradinėje namo renovacijos proceso stadijoje ir paskatintų sprendimų priėmimą.
Remdamos daugiabučių namų renovaciją savivaldybės renkasi įvairius būdus. Pvz. Tauragės, Molėtų rajono ir kitos savivaldybės sustiprino daugiabučius namus administruojančių įmonių gebėjimus organizuoti ir valdyti renovacijos procesą, vykdyti statybos darbų užsakovo funkcijas. Tai davė labai pozityvų rezultatą. Zarasų rajono ir Visagino savivaldybių tarybos pasitvirtino Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programas. Jose numatomas ne tik daugiabučių namų renovacijos rėmimas, bet ir savivaldybės šilumos ūkio sutvarkymas, taip pat papildomas renovacijos proceso rėmimas panaudojant Ignalinos AE uždarymo fondo lėšas. Jų pavyzdžiu seka Ignalinos rajono savivaldybė.
Problemų su kai kurių savivaldybių iniciatyvų įgyvendinimu iškyla dėl to, kad jose siekiama pritaikyti alternatyvų daugiabučių namų renovacijos finansavimo ir valstybės paramos teikimo mechanizmą. Alternatyvaus modelio esmė – daugiabučių namų renovacijos finansuotojo ir projektų vykdymo užsakovo funkcijas sutelkti savivaldybės įsteigtoje ar kontroliuojamoje įmonėje. Tokia įmonė privalėtų pasirūpinti ir renovacijai reikalingo kredito gavimu bei užtikrinti jo grąžinimą.
Čia priminsiu, jog liepos 18 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas leidžia imti paskolą ne tik gyventojams, bet ir namo administratoriams, bendrijoms ar savivaldybių įpareigotoms įmonėms. Privalumas - įsteigtas specializuotas juridinis asmuo turėtų užtikrinti labiau kvalifikuotą projektavimo ir statybos proceso valdymą ir jo techninę priežiūrą, nei tai gali padaryti atskira bendrija ar administratorius. Kaip suinteresuotas asmuo jis galėtų išvystyti visuomenės informavimą, gerų pavyzdžių praktikos pristatymą, techninės ir organizacinės pagalbos teikimą daugiabučių namų savininkams ir taip paspartinti renovacijos procesą. Visi to norime, tiesa?
Tačiau taikant tokį modelį iškyla kreditų grąžinimo garantijų, papildomų išlaidų, susijusių su tokio juridinio asmens išlaikymu, siūlomų priemonių ekonominio pagrįstumo bei atsakomybės už galutinį rezultatą klausimai. Taip jau yra, tokia realybė. Deja, tokio modelio propaguotojai apie tai dažnai linkę nutylėti, akcentuodami, kad butų savininkams nereikės prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų, jie esą nepatirs jokių papildomų išlaidų ir viską padengs iš sutaupytos šiluminės energijos lėšų. Atvirai sakau, jog tai klaidina visuomenę. Tai – tik dalis tiesos.
Pasikartosiu: savivaldybių pastangas ir iniciatyvą tik skatiname ir sveikiname. Patys aktyviai su jomis bendradarbiaujame, ieškodami būdų, kaip drauge, bendromis pastangomis, dar labiau išjudinti procesus. Kaip jau sakiau – visi to norime.
Tačiau žmonės turi būti informuoti apie visą, o ne tik dalinę tiesą. Todėl pabaigai – trumpas komentaras dėl alternatyvaus modelio taikymo esmės. Vertėtų žinoti, kad naudojantis šiuo modeliu gyventojams teks pasirašyti sutartis su renovacija vykdančia įmone dėl renovacijos lėšų grąžinimo per atitinkamą laikotarpį. Į šias sutartis, be jokių abejonių, bus įtrauktas ir papildomos išlaidos įkuriamų įmonių administravimui bei renovacijai paimtų kreditų grąžinimui.
Esu už tai, kad gyventojai turėtų kuo didesnes pasirinkimo galimybes: spręstų renovacijos klausimus patys arba šią pareigą už atitinkamą užmokestį perleistų specializuotoms įmonėms, tuomet žmonės neturėtų jokių tiesioginių kontaktų su bankais, ko šiandien dažnai bijoma. Kuris būdas yra priimtinesnis – tesprendžia patys gyventojai. Mano pareiga – priminti jiems, kad stebuklų nebūna. Renovacijos darbai už dyką neatliekami, sąskaitos bus pateikiamos ir jas reikės apmokėti. Už viską. Už papildomas paslaugas ir patirtas išlaidas – taip pat.
