REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Biudžeto ištekliai bus kaip niekad įtempti. Taupymas bus priešpastatomas ekonomikos augimui, ir akivaizdu, kad kiekviena šalis turės atlikti namų darbus, bandydama subalansuoti savo viešuosius finansus“, – kalbėdama apie tai, ką žada Lietuvai 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžetas, sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas tau priklauso, tu turi susimokėti ir aptarnauti skolą, kitaip būtų valstybės bankrotas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad situacija nėra dėkinga. Tačiau, sakė R. Kriščiūnas, tikslai keliami ambicingi – padidinti ES konkurencingumą pasaulyje.

REKLAMA

Finansų viceministro teigimu, pinigai, kuriuos Lietuvai duoda kitos šalys, nemaža dalimi sugrįžta į stipriųjų šalių biudžetus. Viena iš priežasčių – įsigyjama daugiau jose pagamintos produkcijos.

„Todėl mūsų tikslas – kad visos šalys gyventų geriau, nes jeigu Lietuvoje žmonės gyvens geriau, bus geriau ir Vokietijai“, – sakė R. Kriščiūnas.

Staiga sumažinti finansavimą IAE – nesąžininga

Kai kurios šalys norėtų, kad mokesčių našta jiems būtų mažinama, sakė R. Kriščiūnas. Tačiau Lietuva sieks, kad lėšų mūsų energetiniam saugumui užtikrinti būtų skiriama daugiau, negu numatoma ES finansinėje perspektyvoje 2014-2020 metams.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes norėtume, kad būtų skirta  daugiau lėšų Ignalinos AE uždarymui, nes ES numatoma suma yra ženkliai mažesnė, negu mūsų poreikiai. Akivaizdu, kad ES norėtų nustotų finansuoti elektrinės uždarymą, palikdama tai spręsti pačiai Lietuvai“, – sakė jis, pabrėždamas, kad finansavimas neturėtų būti sumažinamas staiga: turėtų būti pereinamasis etapas ir įspėjama, kad per kelerius metus palaipsniui bus mažinamas finansavimas.

Baltijos šalys norėtų palankesnės regioninės politikos

R. Kriščiūnas pabrėžė, kad per pastaruosius dešimt metų skirtumai tarp ES šalių sumažėjo, tačiau dėl krizės progresas yra mažesnis, negu tikėtasi. Tačiau ES numatoma regioninė politika 2014–2020 metams Lietuvos netenkina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skiriant lėšas konkretiems regionams, skaičiuojama, kad parama ribojama iki 2,5 proc. to regiono BVP“, – sakė jis, pabrėždamas, kad tai mažiau negu buvo skiriama anksčiau.

„Tai yra kertinis mūsų derybų objektas, nes mes norėtume, kad ta riba būtų aukštesnė. (...) Trys Baltijos valstybės ir Vengrija dėl to nukenčia labiausiai“, – sakė finansų viceministras, aiškindamas, kad bus deramasi dėl didesnio finansavimo.  Anot jo, noro diskutuoti apie tai ES yra, tačiau koks bus galutinis sprendimas, jis kol kas neprognozuoja. Tai esą paaiškės „paskutinę naktį“.

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą pasinaudoti ES struktūrine parama, jis sakė, kad dėl to jau artimiausiu metu bus iniciuotos viešos diskusijos. R. Kriščiūnas pabrėžė, kad finansinei drausmei užtikrinti atskiruose ES regionuose numatomos ir tam tikros drausminės nuobaudos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų