REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius?

REKLAMA
REKLAMA

Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti. „Valstiečių laikraštis“ pakalbino ne tik jaunuosius, bet ir bene vyriausią ūkininką Lietuvoje. Ar jų mintis išgirs Žemės ūkio ministerija, Seimas ir Vyriausybė?

REKLAMA

Jaunieji norėtų dirbti papildomai

Jau peržengęs jaunųjų ūkininkių amžiaus ribą (40 m.) buvęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos vadovas ūkininkas iš Panevėžio rajono Osvaldas Dirsė sako, kad dabar skiname neatsakingų valdžios sprendimų vaisius.

„Prisiminkite 2000–2002-uosius, kai dėl ydingos socialinio draudimo mokesčių politikos jauni žmonės buvo tiesiog priversti įkurtus ūkius perregistruoti savo tėvams.

Lietuvoje galiojo paradoksali tvarka, kai ūkininkauti palankiausios sąlygos buvo pensinio amžiaus sulaukusiems ūkininkams“, – tikino O.Dirsė.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, tada „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje jaunieji ūkininkai rengė apskrituosius stalus, apie savo problemas pranešdavo Prezidentui Valdui Adamkui, kuris pritarė jaunųjų reikalavimams, tačiau reali padėtis nepakito.

„Paramos jaunieji ūkininkai sulaukė tik Lietuvai įstojus į ES. Tačiau daug laiko buvo prarasta, padariniai jaučiami iki šių dienų“, – sakė O.Dirsė.

Jaunieji ūkininkai nori ir turi jėgų dirbti papildomai, kaip dirba jų kolegos Vakaruose, tačiau tokia iniciatyva neskatinama.

„Deja, Lietuvoje, jeigu ūkininkausi ir dirbsi papildomai, tai papildomai mokėsi ir mokesčius „Sodrai“ bei sveikatos draudimui. Todėl jaunieji ir ieško išeities – ūkius palieka tėvams, o patys išvyksta uždarbiauti į kitas šalis. Ar jie sugrįš?“ – klausė ūkininkas iš Panevėžio rajono.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Parama vilioja emigrantus

Šalia Naujosios Akmenės 1997-aisiais ūkininkauti pradėjęs Valius Ąžuolas yra užsispyręs optimistas, tačiau apie savo bendraamžių jaunų žmonių galimybes šiuo metu pradėti ūkininkauti kalba be optimizmo.

„Tik parama sulaikė nemažai mano bendraamžių – jie atsisakė ketinimų emigruoti, įkūrė ūkius, išlaiko ne tik savo šeimas, bet ir įsteigė naujų darbo vietų, duoda naudos valstybei. Tačiau jauniesiems ūkininkams skirta parama tirpsta, todėl mažėja galinčių ir norinčių ūkininkauti“, – sakė jaunasis ūkininkas V.Ąžuolas.

REKLAMA

Prieš savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad šįmet parama jauniesiems ūkininkams bus teikiama tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį, nuosavybės teise turės valdyti ne mažesnį kaip 8 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Įdomu, kad pirmenybė gauti paramą nustatyta pareiškėjui, kuris iki paramos paraiškos pateikimo buvo išvykęs į užsienį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ne daugiau kaip 3 pastarųjų metų laikotarpiu iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

REKLAMA

Ūkininkavimo pradžia – mokyklos suole

ŽŪM bandymus iš emigracijos sugrąžinti ūkininkus pavėluotais vadina bene vyriausias ūkininkas šalyje, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas.

Kai kurie vyresnio amžiaus ūkininkai ironiškai vertina jaunųjų entuziazmą. To negalima pasakyti apie 83-iuosius bebaigiantį V.Šliką. Rokiškėnas ūkininkauti pradėjo 1938-aisiais. Tada devynmetis moksleivis už užaugintas morkas buvo apdovanotas 5 Lt premija ir ekskursija į laikinąją sostinę.

„Šiuo apdovanojimu aš labai didžiavausi. Gal kaip tik todėl jau mokyklos suole pasirinkau žemės ūkio specialybę“, – svarstė V.Šlikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinė ūkininkų padėtis V.Šlikui kelia nerimą. „Rašytojas Jonas Avyžius rašė apie sodybų tuštėjimo metą, o dabar tuštėja ir miesteliai, pavyzdžiui, Rokiškio krašte nebeliks Laibgalių, Ragelių, Šėlynės. Neliko mokyklų, medicinos punktų, todėl jauni žmonės nenori likti kaime“, – pasakojo ūkininkas ir dėl tokios situacijos kaltino švietimo ir mokslo ministrą.

Vyriausiam ūkininkui iš esmės pritaria ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius

Edvardas Makelis: „Šįmet daug diskutavome apie ūkininkų pamainos ruošimą arba jaunų žmonių pritraukimą į žemės ūkio verslą. Padarėme išvadą, kad valstybė turėtų pradėti nuo mokslo, nuo tikslinio finansavimo vietų kolegijose ir Aleksandro Stulginskio universitete.“

REKLAMA

LŽŪKT vadovas Vyriausybę ragina priimti kompleksinį sprendimą.

„Štai Vokietijoje kasmet išspausdinama ūkininkų ūkių gyvybingumo kriterijų knyga, kurioje nurodomos dar tik kylančios problemos, ir vyriausybė į tai reaguoja. O Lietuvoje apie problemas pradedame kalbėti, kai jos jau kelia rimtą pavojų. Užleistą ligą sunku gydyti“, – sakė E.Makelis.

Šviesa tunelio gale

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos tarptautinio atstovavimo ir projektinės veiklos koordinatorius Vidas Kmieliauskas savo kolegas ragina neprarasti vilties ir tikisi, kad nuo 2014-ųjų bus įgyvendinti fantastiški jaunųjų ūkininkų rėmimo projektai. Viliamasi, kad EK pritars 24 ES šalis vienijančios Europos jaunųjų ūkininkų tarybos parengtam projektui „Kaimo atjauninimas“.

REKLAMA

„Svarstomas pasiūlymas nuo bendros šaliai skiriamos išmokų sumos jauniesiems ūkininkams skirti ne mažiau kaip 2 proc. visų tiesioginių išmokų. Papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams turėtų būti ne mažesnė kaip 25 proc. bazinės tos šalies tiesioginės išmokos“, – teigė V.Kmieliauskas.

Taigi pagal projektą kuo mažiau kurioje nors valstybėje bus jaunųjų ūkininkų, tuo jiems būtų mokamos didesnės papildomos tiesioginės išmokos, palyginti su vidutinėmis šalyje, pavyzdžiui, ne 25 proc., bet 50 ar net 100 proc.

Ar sulauksime stebuklo?!

Jaunuosius išbaidė klaidinga strategija

Pranas Žymančius

, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos pirmininkas

Pagarbiai vertinu visas ūkininkų organizacijas, tačiau ranką prie širdies pridėjęs turiu pripažinti, kad tarp jų jaunųjų ūkininkų yra nedaug. Visi pastebime, kad ūkininkų luomas labai greitai sensta ir kokių nors reikšmingų pokyčių artimiausiu laiku, deja, neprognozuoju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Blogai, kad Lietuva iki šiol buvo orientavosi tik į stambų ir prekinį ūkį, jauniems ūkininkams tokį sukurti sunku ar net neįmanoma. O juk puikiai gyvuoti gali vidutinis 100–200 ha augalininkystės ūkis ir pienininkystės ūkis, kuriame laikoma 50–100 melžiamų karvių. Tačiau buvo kalama į galvą klaidinga strategija, kad ES rinkoje galės išsilaikyti tik stambus ūkis. Štai todėl daug jaunų žmonių nematė perspektyvų ir pasitraukė. Dabar sukurti naują ūkį labai sunku, nebent yra galimybė jį perimti iš tėvų ar senelių.

REKLAMA

Korupcija rajonų tarybose

Jonas Jagminas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Padėtis tikrai nenormali. Svarbi ne tik finansinė parama jauniesiems, bet ir biurokratizmo mažinimas. Štai jaunasis ūkininkas nori gauti ES paramą, plėsti savo ūkį, tačiau prieš tai savo planus jis turi derinti su daugybe institucijų, keliančių beprasmiškus reikalavimus. Nors jaunieji ūkininkai nestato milžiniškų kompleksų, tačiau iš jų reikalaujama atlikti poveikio aplinkai analizę, numatyti absurdiškas sanitarines apsaugos zonas, iš anksto parengti detaliuosius planus ir gauti dešimtis leidimų. Kodėl taip yra? Todėl, kad kai kurių rajonų tarybose sėdi nieko neišmanantys lapausiai, trina kelnes atstovaudami partijėlėms ir tiesiog prievartauja ūkininkus. Neperdėsiu sakydamas, kad rajonų tarybose yra korupcijos židinių, ten sėdi rafinuočiausi sukčiai, kurie galvoja ne apie valstybę, bet apie savo kišenes.

REKLAMA

Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių (nuotr. Balsas.lt)Papildoma informacija:

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jaunųjų ūkininkų (iki 40 m.) yra apie 17 proc. visų ūkininkų, o vyresnių nei 65 m. – apie 37 proc. „Eurostat“ pateikiami duomenys dar prastesni: Lietuvoje jaunųjų suskaičiavo tik 7, o štai vyresnių nei 65 m. ūkininkų – net 41 proc. Tačiau dėl skaičiavimų tikslumo ginčytis neverta, nes kad ir kaip skaičiuotum, Lietuvoje jaunųjų ūkininkų yra nenormaliai mažai.

Vyresnių nei 65 m. ūkininkų mažiausiai yra Švedijoje (6 proc.), Vokietijoje (7 proc.) ir Lenkijoje (9 proc.). Tiesa, galime save nuraminti, kad yra ir šalių, kurios pagal vyriausių ūkininkų amžių atsilieka ir nuo Lietuvos. Tai Rumunija (47 proc.), Bulgarija (45 proc.), Slovėnija (44 proc.), Italija (43 proc.) ir Liuksemburgas (39 proc.).

Albinas ČAPLIKAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų