REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

XXI amžiuje nekeliant kojos iš namų jus gali ne tik apkirpti ar išmasažuoti, bet ir sutvarkyti  būstą. Tiesa, už tai teks plačiau praverti ir piniginę.

REKLAMA
REKLAMA

Balsas.lt Savaitė kalbinti namų tvarkytojai teigė, kad tokia veikla turtų nesukrauna, bet padeda papildomai prisidurti prie algos. Valstybinė mokesčių inspekcija įspėjo, kad visi paslaugų į namus teikėjai, vykdydami savo veiklą, privalo nepamiršti susimokėti mokesčių bei dirbti legaliai.

REKLAMA

Vieni ponai dosnūs, kiti pernelyg reiklūs

Kalbinta vilnietė Marija pasakojo turinti net keletą draugių, kurios laisvu nuo darbo laiku papildomai prie algos prisiduria tvarkydamos svetimų žmonių namus. Tokių paslaugų įkainiai svyruoja nuo 50 litų (bendro būsto sutvarkymo) iki 150 litų (kuomet būstas sutvarkomas iš pagrindų – išplaunami langai, indai, išlyginami drabužiai).

„Viena mano pažįstama, teikdama tokias paslaugas, per mėnesį sugeba uždirbti iki 2 tūkst. litų“, - sakė Marija, bet čia pat pridūrė, kad draugė tvarko kelis namus Turniškėse, o ten kaip žinoma gyvena ir turtingesni ponai, kuriems išsikviesti namų tvarkytoją nėra pernelyg brangu ir kelis kartus per savaitę.

REKLAMA
REKLAMA

Ar tokia veikla vykdoma susimokant mokesčius, pašnekovė abejojo. Anot jos, veikla smulki, vykdoma nereguliariai, todėl vargu, ar susimokant viską, kaip priderėtų, apskritai apsimokėtų tuo užsiimti.

„Gali būti, kad mokesčiai atsieitų brangiau nei uždarbis už namų tvarkymą“, - svarstė Marija.

Tuo metu studijas vasarą pabaigusi Simona dosniu uždarbiu už namų tvarkymą pasigirti negalėjo. Mergina pasakojo, kad svetimus namus jai yra tekę tvarkyti studentavimo laikais, kuomet reikėjo pinigų. Darbą ji susirado per mamos draugę, kuri ją ir parekomendavo. Mergina beveik metus laiko kartą per mėnesį tvarkydavo vienos menininkės maždaug 100 kv. m. butą. Už tai ji tikina gaudavusi 100-150 litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikėdavo plauti indus, lyginti drabužius ir patalynę, valyti dulkes, tam tikru sezonu išplauti langus, šveisti vonią, tualetą. Nepatikdavo man, kai šeimininkė pridegindavo žvakių ir reikėdavo tą vašką sugramdyti nuo staltiesių. Gali pagalvoti, kiek per mėnesį indų prisirinkdavo, nes ponia pati neplaudavo“, - svetimų namų tvarkymo patirtį prisiminė mergina.

Anot jos, toks papildomas darbas užimdavo kone visą darbo dieną, nes tekdavo ateiti iš ryto, o visus darbus pavykdavo nudirbti tik iki 5 val. vakaro. Toks darbas, merginos teigimu,  buvo neabejotinai vertas didesnių pinigų, tačiau buto šeimininkė vis pasiguosdavo neturinti už ką mokėti daugiau.

REKLAMA

„Dabar einu kartais mamai padėti, ji kartą per savaitę tvarko vieną butą, už kurį jai moka 70 litų, tai nepalyginsi, ką ten reikėdavo daryti ir ką čia. Dažniausiai tik dulkes visur išvalyti ir spinteles pašveisti reikia, net indų nebūna palikta “, - skirtingas patirtis palygino Simona.

Užsidirbti galima, bet ne aukso kalnus

Namų tvarkytojos patirtį turėjusi vilnietė Simona svarstė, kad toks darbas didelių turtų nesukrauna, tačiau išgyventi tikrai galima.

„Jei turėtum pastovių klientų  ir eitum tvarkyti kas savaitę po 70 litų, būtų neblogai. Jei turėtum tris ir daugiau tokių klientų, galima pragyventi. Aišku, gausi minimumą, bet nereikės dirbti kaip pas darbdavį, - kalbėjo ji.  – Jeigu norėtum papildomai prie algos prisidurti,  irgi neblogai, bet tada tik savaitgaliais lieka tvarkyti“.

REKLAMA

Anot jos, toks darbas dažniausiai dirbamas kaip papildomas ir mokesčiai nemokami, tačiau ji sutiko, kad pagal įstatymus tikriausiai turėtum išsiimti verslo liudijimą.

Turi steigti įmonę arba dirbti su verslo liudijimu

Pateikus užklausą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pasiteiravus, kokius mokesčius reikėtų susimokėti įvairių paslaugų į namus teikėjams, atsakyta, kad tokie gyventojai turėtų arba įsteigti įmonę, arba užregistruoti individualią veiklą ir dirbti su verslo liudijimu. Įvairių sąlygų ir išlygų yra begalybė, todėl nieko stebėtino, kad pasiklysti ganėtinai lengva.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyventojai, parduodami savo gamybos prekes arba paslaugas gyventojams, įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, o kitiems pirkėjams šie kvitai išrašomi jų pageidavimu“, - rašoma VMI atsakyme.

Čia pat pateikiama apmokestinimo sistema, kuri apibendrintai atrodytų maždaug taip: per mėnesį 180 litų reikia mokėti bazinės pensijos kaupimui, taip vadinamajam valstybiniam socialiniam draudimui ir 72 litus privalomajam sveikatos draudimui (PSD).

„Įmokos dydis pagrindinei pensijos daliai gauti – 50 proc. bazinės pensijos. Nuo 2008 m. rugpjūčio bazinė pensija yra 360 litų, tad šiuo metu įmokos dydis per mėnesį yra 180 litų [...]  Visi gyventojai, kurie įsigiję verslo liudijimus vykdo individualią veiklą, kas mėnesį moka fiksuotus 9 procentus nuo minimaliosios mėnesinės algos. Nuo 2008 metų nustatyta minimalioji mėnesinė alga – 800 litų, todėl 2011 metais mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka lygi 72 litais (9 procentai x 800 litų)“ , – aiškino VMI atstovai.

REKLAMA

Mokesčių surinkimą skaičiuoja milijonais

Atskirai duomenų apie sugautus kirpėjus, manikiūrininkes ir namų tvarkytojus, dirbančius nelegaliai, VMI prisipažino nekaupianti, todėl pasakyti, kokios baudos jiems pritaikomos negalėjo.

VMI pateikė tik bendrąją statistiką, kiek per pastaruosius dvejus metus buvo atlikta patikrinimų ir užregistruota nusižengimų.

2011 metais VMI atliko daugiau kaip 10 tūkst. (10 409) įvairaus pobūdžio patikrinimų, atitinkamai 2010 metais jų įvykdyta kiek mažiau – 10 352. VMI skaičiuoja, kad tokių patikrinimų metu per 2011 metus surinkta 35,38 mln. litų papildomų mokesčių į valstybės biudžetą. 2010 metais ši suma buvo didesnė ir siekė  55,48 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų