Šeimininko nuskriaustas Lordas sveiksta

Lie­tu­vos gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jos Šiau­lių sky­riu­je jau tris sa­vai­tes gy­ve­na 5–6 me­tų rot­vei­le­ris, dar­buo­to­jų pra­min­tas Lor­du. Čia gy­vū­nas bu­vo at­vež­tas su per­rėž­tu kak­lu, 20 cen­ti­met­rų il­gio krau­juo­jan­čia žaiz­da. Jo­je bu­vo ašt­rios virvės li­ku­tis. Lor­das – vie­nas iš žiauriausiai skriaustų gy­vū­nų.

Rū­pes­tis da­ro ste­buk­lus

Lie­tu­vos gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Bi­ru­tė Vai­čiu­le­vi­čie­nė su aša­ro­mis aky­se pri­si­me­na jai vi­siš­kai ne­šven­tiš­ką ko­vo 8-ąją. Mo­te­ris iš „Gu­ber­ni­jos“ so­dų bend­ri­jos su­lau­kė skam­bu­čio apie krau­juo­jan­tį pa­lai­dą šu­nį.

Žmo­nės pa­sa­ko­jo ma­tę šu­nį pri­riš­tą prie vie­no iš sta­to­mų na­mų. Šei­mi­nin­kas jo šer­ti at­va­žiuo­da­vo kas trečią–ketvirtą die­ną ir re­čiau, ne kar­tą ma­tė spar­dant šu­nį.

Iš­ba­dė­ju­sį, iš­troš­ku­sį, ne­prie­žiū­ros ir žaiz­dos iš­var­gin­tą gy­vū­ną glo­bos na­mų dar­buo­to­jai pri­si­vi­lio­jo mais­tu. Veterinaro pa­skir­tas an­ti­bio­ti­kų tab­le­tes ke­tur­ko­jis pra­ry­da­vo taip pat su mais­tu, gy­do­ma žaiz­da ėmė trauk­tis.

Vir­tais kiau­ši­niais, vi­ta­mi­nais, alie­ju­mi, sė­me­ni­mis ir jū­ros ko­pūs­tais pa­ge­rin­tas mais­tas per po­rą sa­vai­čių rot­vei­le­rį pa­sta­tė ant ko­jų. Jis ap­gy­ven­din­tas lau­ko vol­je­re. Iš pra­džių tik urz­gęs, da­bar jis B. Vai­čiu­le­vi­čie­nę pa­si­tin­ka, vizginda­mas uo­de­gą. Bu­vęs baikš­tus, drą­siai išei­na į lau­ką, jo žvilgs­nis ta­po drau­giš­kes­nis. „Pra­mi­nė­me jį Lor­du – toks di­de­lis, rim­tas šuo. Ne­lai­mė­lis, te­gul bent var­du pa­si­džiau­gia“, – sa­ko glo­bos na­mų va­do­vė.

At­sik­ra­to­ma rim­tų, veis­li­nių šu­nų

B. Vai­čiu­le­vi­čie­nės žo­džiais, Lor­do is­to­ri­ja – ne vie­nin­te­lė. Mū­sų ap­si­lan­ky­mo die­ną glo­bos na­mus pa­li­ko, nau­jus šeimi­nin­kus ra­dęs, į ko­lį pa­na­šus miš­rū­nas. Žie­mą per šal­čius jis, su­var­žy­tas ant­snu­kio, bu­vo iš­mes­tas iš va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio.

„Jau ant­rus me­tus žmo­nės be jo­kios at­sa­ko­my­bės mė­to rim­tus, veis­li­nius šu­nis, – vėl pa­sa­ko­ja B. Vai­čiu­le­vi­čie­nė. – Dar drįs­ta atei­ti į mū­sų glo­bos na­mus ir ma­ne ko­ne­veik­ti, jei at­si­sa­kau priim­ti jų au­gin­ti­nius. Kar­tais, jei ne­tu­ri­me lais­vų vol­je­rų, iš tie­sų jų ne­prii­ma­me. Vis tiek ran­da­me jų pri­riš­tų prie var­tų, pa­lik­tų dė­žė­se, dar vi­sai ma­žy­čių“.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės fi­nan­suo­ja­mi glo­bos na­mai ne­tur­tin­gi: gy­vū­nų iš­lai­ky­mą Sa­vi­val­dy­bė fi­nan­suo­ja tik pir­mas 14 die­nų. Li­ku­sį lai­ką gy­vū­nai iš­lai­ko­mi kuk­lio­mis Lie­tu­vos gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus lė­šo­mis, renkamomis tie­siog į au­kos dė­žu­tę, iš ne­gau­sių rė­mė­jų. B. Vai­čiu­le­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad glo­bos na­mų au­gin­ti­niai užmig­do­mi tik iš­skir­ti­niais at­ve­jais – dėl se­nat­vės ar sun­kios li­gos.

Neat­sa­kin­giems šei­mi­nin­kams – bau­dos

Šiau­lių Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vy­riau­sia­sis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas ins­pek­to­rius Vla­das Gar­be­nis „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo, kad Lor­do šei­mi­nin­ko dar ieš­ko. Fi­zi­niam as­me­niui už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nu gre­sia pini­gi­nė bau­da nuo 20 iki 1000 li­tų. Jam taip pat ga­li bū­ti iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la.

Pas­te­bė­ju­sius ne­tin­ka­mai el­gian­tis su gy­vū­nais ins­pek­to­rius ra­gi­na pra­neš­ti apie at­ve­jį jų tar­ny­bai te­le­fo­nu Šiau­liuo­se 540703.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios tvar­kos vy­riau­sio­ji ins­pek­to­rė Li­li­ja Vai­če­liū­nie­nė ka­čių ir šu­nų šei­mi­nin­kus ra­gi­na su­si­pa­žin­ti su Gy­vū­nų lai­ky­mo Šiau­lių mies­te tai­syk­lė­mis. Už jų ne­pai­sy­mą gre­sia įspė­ji­mas ir bau­da iki 200 li­tų. Su­kė­lus grės­mę tur­tui, svei­ka­tai ir gy­vy­bei – 400–600 li­tų bau­da su gy­vū­no kon­fis­ka­vi­mu ar be jo.

Marina VISOCKIENĖ