Šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose dažniausiai skambėjo viena frazė: „mums reikia sukurti daugiau darbo vietų“. Toks teiginys iš esmės nekelia jokių diskusijų. Vargu, ar kas galėtų argumentuotai pasisakyti prieš naujų darbo vietų kūrimą.
„Fortune.cnn.com“ teigimu, visi puikiai supranta, jog jei naujų darbo vietų sukūrimo būdas galiausiai būtų atrastas, nuraminti būtų ir besiautėjantys vadinamieji „okupuotojai“, o verslo pasaulis galėtų sugrįžti į senuosius geruosius laikus. Bet galvosūkis, kaip tai padaryti, yra gana sudėtingas – vartotojų ir vyriausybių įsiskolinimo lygis daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių vis dar yra milžiniškas. Visgi vienas žmogus mano turintis, ką pasiūlyti.
Nobelio laureato mintys
Nobelio ekonomikos premijos laureato Michaelo Spence'o teigimu, paskutinieji tyrimai rodo, jog šiandieninė jaunų darbingo amžiaus amerikiečių karta tiesiog netiki, jog gali turėti tokias pačias įsidarbinimo galimybes, kokias turėjo jų tėvai.
Šiandieninėje rinkoje galima surasti ir visai patrauklių darbų, bet, Spence'o teigimu, tokie darbai gali būti rasti tik tokiuose verslo sektoriuose, kurie remiasi produkto gamyba ir yra susieti su globalia ekonomika. Tokie darbai egzistuoja sparčiai besiplečiančiuose verslo sektoriuose, kuriuose yra gaminami didelę pridėtinę vertę turintys produktai. Štai pavyzdžiui, kompanija „Apple“ ir jos gaminami „iPhone“ telefonai. Visgi problema slypi tame, jog nors apie 70% „iPhone“ vertės – produkto dizainas, programinė įranga ir pan. – yra sukuriama pačioje JAV, bet didžioji dalis šio produkto sukūrimui reikalingų darbų, ypač gamybiniai darbai, yra dislokuojami Azijoje. Vos 2% JAV darbų yra tiesiogiai susiję su produkcijos gamyba.
Tad kurgi galėtume rasti gerai apmokamų darbų? Spence'as nurodo Vokietijos pavyzdį – šioje valstybėje net iki 30% šalies BVP vertės yra sukuriama gamybiniame sektoriuje. Tuo tarpu JAV ši dalis siekia tik apie 16%. Vokietijoje yra koncentruojamasi į globalioje rinkoje paklausą turinčių aukštos kokybės produktų gamybą. Bet Vokietija tai pasiekė neatsitiktinai. Anot Spence'o, Vokietijos verslo lyderių, šalies vyriausybės ir darbuotojų atstovų sutarimu Vokietijoje buvo įgyvendinta iniciatyva šalies darbuotojus apmokyti aukštos klasės produkcijos gamybos srityje. Be to, šia iniciatyva buvo pasiektas Vokietijos darbo rinkos lankstumo išaugimas. Vokietijoje taip pat buvo suformuotos pažangios tiekimo grandinės, padėjusios sumažinti produkcijos kaštus ir paspartinti produkcijos gamybos procesą.
Ko galima pasimokyti iš Vokietijos?
Neseniai paskelbtame „New York Times“ straipsnyje buvo įžvalgiai pastebėta, jog „iPhone“ telefonai JAV yra negaminami vien todėl, jog JAV nėra tokios pažangios produkcijos tiekimo grandinės, kokia egzistuoja Azijoje.
Ar JAV galėtų perimti patrauklų Vokietijos modelį? Spence'o teigimu, tai įmanoma, mat šioje srityje reikalingi sprendimai yra visiškai paprasti. Šiuo atveju reikėtų tiesiog perimti darbuotojų apmokymo praktikas, be to, trumpuoju laikotarpiu šalies vyriausybė šiai sričiai turėtų skirti daugiau išlaidų, o ilguoju laikotarpiu užtektų tiesiog didesnės fiskalinės drausmės. Pasak Spence'o, nepakenktų reformuoti ir „kvailą JAV mokesčių sistemą“.
Visgi bent jau dabar nepanašu, kad JAV sugebėtų adaptuoti šį ilgalaikio poveikio modelį. Kita vertus, Spence'as tiki savo pasiūlymo sėkme. „Mums yra būtina mokytis ir veikti, o ne be perstojo diskutuoti ir tiesiog laukti“, - ryžtingai pareiškė Nobelio premijos laureatas.
