REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Pasirašytas valstybės bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“ susitarimas dėl dujų pirkimo iš suskystintųjų dujų terminalo, kuris dar nepradėtas statyti, yra daugiau viešųjų ryšių akcija, nors kartu gal ir rodo ryžtą užbaigti projektą“, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.

REKLAMA
REKLAMA

Dalinamas neužmuštas lokys?

„Šiuo metu dar tik vyksta konkursas laivui-saugyklai pirkti, kuriame dalyvauja trys įmonės. Rezultatai dar nėra aiškūs. Vėluoja ir pakankamai brangi studija, turinti pateikti realius skaičius, rodančius šio projekto ekonominę naudą. Tai gali reikšti norą formuoti tam tikrą vartotojų infrastruktūrą ir ją rodyti investuotojams“, – teigia E. Maldeikis.

REKLAMA

Kadangi ligi šiol nėra pateikta nei minėta studija, nei Seime patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, pasak E. Maldeikio, labai sunku komentuoti panašių susitarimų reikšmę ir prasmę. Tai, esą, primena dar nepagauto ir neužmušto lokio dalybas, nors kartu taip gali būti ketinama pademonstruoti sumanymo rimtumą.

„Lietuvos energija“, AB „Klaipėdos nafta“, kaip skelbiama pranešime spaudai, pirmadienį pasirašė preliminarią sutartį, kuri tapo pirmuoju žingsniu tariantis dėl dujų pirkimo iš būsimojo suskystintųjų dujų terminalo apimčių ir sąlygų.  Terminalo projekto įgyvendinimo laikotarpiu sutarties dalyviai įsipareigojo keistis informacija ir tikslinti pagrindinei sutarčiai pasirašyti reikalingus duomenis.

REKLAMA
REKLAMA

Sutartis taip pat numato, kad projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ sieks, kad terminalo pajėgumas leistų užtikrinti visą „Lietuvos energijai“ reikalingą dujų kiekį.

Pagrindinėje sutartyje, kurią numatoma pasirašyti iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, šalys patikslins dujų kiekį, tiekimo sąlygas, kainos nustatymo principus, atsakomybės paskirstymą. Suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti iki 2014 metų pabaigos.

Lenkijos žaidimai

E. Maldeikis taip pat pastebi, kad Lietuvos ir Lenkijos energetinės derybos irgi nesiklosto gerai. Lenkijos energetikos bendrovė neseniai paskelbė sustabdanti derybas dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte, dėl „nesuderinamų sąlygų“, o kartu pareiškė išvis nutraukianti derybas dėl elektros pirkimo iš Kaliningrado srities (Rusija), t.y. esanti nesuinteresuota branduolinės jėgainės Baltijske statybos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Balsas.lt primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas šią situaciją komentavo skirtingai – ypač jos pasekmes. Mat Lenkijos politikai bendrovės sprendimo praktiškai nekomentavo, o netrukus atsistatydino šios bendrovės vadovas. Ministras A. Sekmokas suskubo viešai apsidžiaugti, esą taip nutiko dėl to, kad jis drįso nutraukti veiklą su Lietuvos projektu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai išreiškė nuomonę, kad lenkai apie energetiką esą mąsto tik komerciškai, o politiškai linksta prie Rusijos. D. Grybauskaitė sakė, kad Rusija yra veiksnys, kuris daugiausiai lemia, kaip vystoti santykiai su mūsų kaimynais.

REKLAMA

E. Maldeikio nuomone, logiškesnė yra prezidentės pozicija. „Vos atėjęs į valdžią dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas deklaravo santykių su Rusija pragmatizmą. Gali būti, kad taip pasielgęs vadovas tiesiog prisiėmė tariamą ugnį, kad nereiktų jo įpėdiniui.  Lenkija irgi siekia formuoti bei rodyti potencialių elektros tiekėjų vartotojų struktūrą, bet ji turi pasirinkimą. Tai ir Lietuvos, ir Rusijos projektai, ir jų pačių sumanymas statytis savo jėgaines. Lenkija tampa labai svarbiu ekonominiu žaidėju Europoje, ypač atsižvelgiant į euro zonos problemas. Todėl energetiniai klausimai jai ypač aktualūs ir jie bus pragmatiški“, – teigia ekonomistas.

REKLAMA

*******

Skelbiama, kad strateginis investuotojas kontroliuos 51 proc. VAE, kuri turėtų pradėti veikit 2020 metais, akcijų. Lietuvai, pagal įstatymus, turėtų atitekti 34 proc. Kartu su Lietuva projekte ketina dalyvauti ir Lenkija, Estija, tokios minties neatsisakė ir Latvija, nors jos naujasis vadovas Andris Berzinis yra išsakęs abejones dėl šalies finansinio pajėgumo dalyvauti naujuose projektuose. Tada Lietuvos politikai suskato aiškinti, kodėl Latvija niekur nesitraukia.

Po žlugusio konkurso ir vėliau vykusių neskelbiamų derybų, nutarta tartis su Japonijos bendrove „Hitachi“ dėl koncesijos sutarties parengimo. Oficialiai skelbta, kad derybos bus baigtos šiemet. Derybų rezultatai bus pateikti tvirtinti Seimui.

Taip pats skaitykite:

Lenkijos pasitraukimas iš AE projekto – didelis smūgis šalių bendradarbiavimui?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų