REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tyrėjai teigia 2,5 mlrd. metų uolienų nuosėdose radę įrodymų apie pirmuosius deguonimi kvėpavusius organizmus.

REKLAMA
REKLAMA

Šis pokytis, vadinamas Didžiuoju aplinkos oksidavimusi, prasidėjo tuomet, kai atmosferoje atsirado deguonies, elemento, būtino beveik visiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms, rašo LiveScience.com.

REKLAMA

Nauja analizė rodo, kad Deguonies revoliucija prasidėjo prieš 2,48 mlrd. metų. Kiti tyrimai tvirtino, kad nedideli dujų kiekiai vandenynuose ir galbūt atmosferoje pasirodė maždaug prieš 2,5 mlrd. metų.

Atlikdami naują tyrimą, mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 2 tūkst. mėginių iš daugiau kaip 100 uolienų darinių, tarp kurių – taip vadinami juostuoti geležies dariniai, randami visame pasaulyje – nuo Kanados iki Pietų Afrikos.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu, kai padidėjo chromo kiekiai, gyvybė jau egzistavo, tačiau ji buvo paprasta. Vienaląsčiai dar turėjo susiburti ir pradėti sąveikauti, kad pradėtų formuotis daugialąstė gyvybės forma.

Mokslininkai mano, kad transformaciją pradėjo vandenyne gyvenę mikrobai, vadinami melsvabakterėmis, kurie pradėjo vykdyti fotosintezę. Dabar deguonis sudaro 21 proc. oro, kuriuo kvėpuojame.

Nors uolienos susiformavo po vandenynais, ant apsemto kontinentinio šelfo, jos sukaupė metalų, taip pat chromo, kuriuos nuo žemyno nuplovė upės ir požeminiai vandenys. Mokslininkai tyrinėjo chromo lygį, nes jį labai sunku suskaidyti, aiškina tyrimo vadovas Kurtas Konhauseris, Albertos universiteto geomikrobiologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol pateko ten, kur galiausiai susidarė šios uolienų nuosėdos, chromo pėdsakai buvo kituose uolienų junginiuose sausumoje, pavyzdžiui, pirite, blizgiame minerale, dar vadinamame kvailių auksu. Milijonus metų chromas slypėjo ten, tačiau maždaug prieš 2,48 mlrd. metų dėl kažkokių priežasčių pradėjo skirtis į vandenyną.

Ta priežastis buvo galinga rūgštis, susidariusi vykstant cheminei reakcijai su piritu, aiškino K. Konhauseris. O norint, kad pH, rodantis rūgštingumą, būtų pakankamai žemas, kad paaiškintų chromo buvimą, ten turi būti ir sieros rūgšties, sakė jis.

REKLAMA

Sieros rūgštis turėjo atsirasti iš pirito, atsidūrusio bakterijų rankose. Šios bakterijos (panašios rūšys egzistuoja ir dabar) turėjo naudoti iš atmosferos paimtą deguonį, kad galėtų vykdyti energiją išskiriančią cheminę reakciją. Iš esmės, bakterijos „valgė“ piritą.

Pirite yra sieros, o ši reakcija formuoja sieros rūgštį. Taigi K. Konhauseris ir kolegos mano, kad sieros rūgštis suskaidė chromą, kuris tuomet pateko į vandenyną.

K. Konhauseris teigė nežinantis jokio ankstesnio tyrimo, nušviečiančio šį svarbų gyvybės istorijos etapą.

„Mes esame pirmieji, aiškiai kalbantys apie šių organizmų kilmę sausumoje“, – teigė jis.

Tyrimas skelbtas žurnale „Nature“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų